LTŠioje studijoje yra apibendrinami Lietuvos energetikos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto įgyvendinto projekto „Gyventojų galimybės apsirūpinti būstu ir priemonės būsto prieinamumui didinti“ rezultatai. Studija siekiama išanalizuoti valstybės pagalbos apsirūpinant būstu galimybes ir pasiūlyti priemones Lietuvoje esamai situacijai pagerinti. Atsižvelgiant į tai, iškelti tokie uždaviniai: Išnagrinėti gyventojų aprūpinimo būstu srityje taikomas priemones, jų įgyvendinimo mechanizmus, Lietuvos ir užsienio šalių praktiką; Išanalizuoti apsirūpinimo būstu tendencijas Lietuvoje ir išskirti esminius apsirūpinimo būstu veiksnius; Atlikti kiekybinę valstybės pagalbos apsirūpinant būstu priemonių analizę; Šioje studijoje yra apibendrinami Lietuvos energetikos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto įgyvendinto projekto „Gyventojų galimybės apsirūpinti būstu ir priemonės būsto prieinamumui didinti“ rezultatai. Studija siekiama išanalizuoti valstybės pagalbos apsirūpinant būstu galimybes ir pasiūlyti priemones Lietuvoje esamai situacijai pagerinti. Atsižvelgiant į tai, iškelti tokie uždaviniai: Išnagrinėti gyventojų aprūpinimo būstu srityje taikomas priemones, jų įgyvendinimo mechanizmus, Lietuvos ir užsienio šalių praktiką; Išanalizuoti apsirūpinimo būstu tendencijas Lietuvoje ir išskirti esminius apsirūpinimo būstu veiksnius; Atlikti kiekybinę valstybės pagalbos apsirūpinant būstu priemonių analizę; Įvertinti valstybės pagalbos apsirūpinant būstu priemones, procesus bei numatyti jų tobulinimo kryptis.Nagrinėjamos problematikos aktualumas bei tyrimo uždaviniai apsprendė ir tai, kad paramos apsirūpinimui būstu sistemos tobulinimas konstruojamas remiantis įvairiapusiais (kompleksiniais) moksliniais tyrimais. Kiekvienam uždaviniui parinkti atitinkami tyrimo metodai: nagrinėjant gyventojų apsirūpinimo būstu srityje taikomas politikas ir valstybės pagalbos priemones atliekama mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė; statistinių duomenų ir įvairių informacijos šaltinių analizė yra pagrindiniai įrankiai apsirūpinimo būstu veiksniams ir tendencijoms tirti; kiekybinė pagalbos apsirūpinant būstu priemonių analizė atliekama pasitelkiant vykdant projektą sukurtą mikrosimuliacinį modelį, pagrįstą detaliais duomenimis apie beveik penkis tūkstančius Lietuvos namų ūkių; kokybinė valstybės pagalbos analizė atliekama naudojant pusiau struktūruotus giluminius interviu su pagalbos apsirūpinant būstu srityje dirbančiais savivaldybių specialistais bei asmenimis, kurie naudojasi arba laukia valstybės pagalbos. Tokiu būdu studijos rezultatų validumą užtikrina tyrimo metodų trianguliacijos principas, pagal kurį gaunamus rezultatus siekiama patikrinti papildomais tyrimais. [Iš Įvado]