LTŠioje monografijoje pateikta gyventojų PM už klimato kaitos švelninimą vertinimo metodika, apimanti PM už AEI bei būsto renovaciją vertinimą, nes šios priemonės pasižymi didžiausiu klimato kaitos švelninimo potencialu Lietuvos namų ūkiuose. Atlikus empirinį tyrimą, gauti Lietuvos namų ūkių PM už atsinaujinančias energijos gamybos technologijas įverčiai, bei PM už daugiabučių renovaciją įverčiai. Nustatytos Lietuvos gyventojų klimato kaitos švelninimo preferencijos leidžia veiksmingiau įveikti psichologines klimato kaitos švelninimo kliūtis, kitaip dar vadinamus „septyniais drakonais“, išsamiai išnagrinėtus šioje monografijoje. Tačiau formuojant klimato kaitos švelninimo politiką, labai svarbu įvertinti, kad žmonių preferencijos yra kintamos, ir pati valstybės formuojama klimato kaitos švelninimo politika gali šias preferencijas keisti ir formuoti naujas. Pagrindinis monografijos tikslas – parengti gyventojų preferencijų integravimo energetikos ir klimato kaitos politikoje metodiką Lietuvoje bei atlikti PM už klimato kitos švelninimą didžiausią potencialą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisijų mažinimo srityse: AEI mikrogeneracijos naudojimas privačiuose namuose bei būsto renovacija daugiabučiuose namuose. Atliktas tyrimas bei išanalizuotos kitų šalių energetikos bei klimato kaitos politikos priemonės, vadovaujantis klimato kaitos švelninimo kliūčių šalinimo veiksmingumu, leidžia pateikti rekomendacijas dėl inovatyvių klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimo Lietuvoje. Siekiant šio tikslo iškelti tokie uždaviniai.Lietuvos klimato kaitos švelninimo politikos analizė bei rezultatyvumo vertinimas pagal pasiektus rezultatus. Klimato kaitos švelninimo priemonių socialinės naudos bei integravimo metodų, paremtų gyventojų preferencijų integravimu, analizė. Pasirengimo mokėti už energetikos ir klimato kaitos švelninimo priemones namų ūkiuose vertinimo metodikos, paremtos pareikštų preferencijų vertinimo metodais, parengimas. Pasirengimo mokėti už energetikos ir klimato kaitos švelninimo priemones Lietuvos namų ūkiuose vertinimas, taikant parengtą metodiką. Pasaulyje taikomų energetikos ir klimato kaitos švelninimo priemonių veiksmingumo, įveikiant pagrindines klimato kaitos švelninimo kliūtis namų ūkiuose, analizė. Inovatyvių klimato kaitos švelninimo priemonių namų ūkiuose plėtra, vadovaujantis atliktu PM vertinimo tyrimu, bei klimato kaitos politikos priemonių veiksmingumo analize. Klimato kaitos politikos, keičiančios gyventojų preferencijas, formavimo pasiūlymai. Monografija sudaryta iš 7 dalių, kuriose išsamiai sprendžiami aukščiau išvardyti uždaviniai bei baigiamojoje dalyje pateikiamos atlikto tyrimo išvados. [Iš Įvado]