Новые возможности структурно-семантической классификации сказок

LTStraipsnyje autorė rašo apie problemas, kurios iškyla klasifikuojant pasakų variantus pagal suomių folkloristo Antti Aarne 1910 m. sukurtą ir 1928 bei 1961 m. amerikiečių folkloristo Stith Thompson‘o papildytą sistemą. Kai ši sistema buvo kuriama, dar buvo menkai tyrinėtas pasakų siužetų varijavimas ir buvo manyta, kad siužetai gana stabilūs. Tarptautiniame A.Aarne – S.Thompsono kataloge pasakų tipai aprašyti labai glaustai ir tik konkrečiame lygmenyje. Nacionalinių pasakų variantus klasifikuojantys folkloristai kataloge neranda atitinkamų aprašymų ir ne visada pamatuotai sudaro naujus tipus. Dėl to tarptautiniame kataloge nemažai skirtingose vietose aprašytų iš esmės tų pačių siužetų tipų. Visa tai apsunkina skirtingų tautų pasakų lyginamuosius tyrinėjimus. Autorė teigia, kad A.Aarne idėja grupuoti pasakų variantus į tipus yra labai produktyvi, bet būtina jos plėtotė. Pristatomi autorės sukurtos naujos struktūrinės-semantinės pasakų klasifikacijos pagrindiniai principai. Kadangi jie autorės taikomi ne tik pasakų, bet ir sakmių bei anekdotų klasifikavimui, išskiriami skirtingų žanrų kūrinių analogiški struktūriniai-semantiniai tipai. Taip atsiranda galimybė lyginti skirtingų žanrų kūrinius bei tyrinėti požiūrių į tas pačias žmonių problemas kitimą, folkloro žanrų ypatumus bei jų sąveiką. Siužetų struktūrinių elementų – elementariųjų siužetų išskyrimas padeda pažinti senovinę pasakų paskirtį. Kintančių struktūrų aprašymai leidžia stebėti pasakų raidą, pragmatinės paskirties kūrinių virtimo meno kūriniais procesą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pasakos; Klasifikacija; Struktūra; Galimybės; Tale; Classification; Structure; Possibilities.

ENThe author highlights problems that arise when classifying folktale variants in accordance with the classification system developed by the Finnish folklorist Antti Aarne in 1910 and enlarged by the American folklorist Stith Thompson in 1928, and revised in 1961. This system has been developed at the time when the research into the variation of plots was at its initial stage and the plots were considered as quite stable. The international Aarne-Thompson catalogue of the types of folktales provides brief descriptions and at particular level only. When arranging variants of national folktales, folklorists sometimes could not find adequate descriptions in the catalogue and identified new types unnecessarily. As a result, essentially the same types of plots had been described in various sections of the international catalogue. All this hinders the comparative research of various national folktales. The author maintains that the idea of A. Aarne to classify the folktale variants by types is useful but it should be further developed. The article presents key principles for a new structural-semantic classification of folktales developed by the author. Employing such principles for classifying not only folktales but also legends and anecdotes, the author identified structural-semantic types of tales by genre. New criteria may be useful as a research tool for comparative folktale analysis by genre for different countries and cultures, and for analysis of the evolution of attitudes towards the same human problems. Basic narrative structures may help to identify the purpose of ancient folktales. Descriptions of variable structures allow observing the evolution of folktales.