Į mokyklas po COVID-19 infekcijos karantino grįžusių I-IV gimnazijos klasių moksleivių savijautos pokyčių tyrimas

LTTyrimo tikslas – ištirti į mokyklas po COVID-19 infekcijos karantino grįžusių I–IV gimnazijos klasių moksleivių savijautos pokyčius. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo metu 2021 m. spalio–gruodžio mėnesiais atlikta anoniminė anketinė apklausa, jos respondentai – I–IV gimnazijos klasių moksleiviai (9–12 klasių). Tyrimui atlikti naudotas tyrėjų sukurtas originalus klausimynas, kurį sudarė trys dalys: 1) bendrieji klausimai; 2) moksleivių savijautos pokyčių, susijusių su mokykla, vertinimas; 3) moksleivių savijautos pokyčių, susijusių su sveikata, vertinimas. Tyrimo dalyviai į klausimus turėjo atsakyti pasirinkdami vieną iš trijų galimų variantų (nepasikeitė, pablogėjo, pagerėjo). Tyrimo rezultatai. Apklausta 72,4 proc. merginų ir 27,6 proc. vaikinų. Jaunesnių (I–II gimnazijos klasės) moksleivių buvo 46,6 proc., vyresnių (III–IV gimnazijos klasės) – 53,4 proc. Dažniausiai respondentai kaip pagerėjusį aspektą, susijusį su mokykla, nurodė bendravimą su bendraklasiais (35 proc.), kaip pablogėjusį – mokymosi rezultatus (48,5 proc.). Kaip pagerėjusį aspektą, susijusį su sveikata, respondentai dažniausiai nurodė fizinį aktyvumą (43,4 proc.), kaip pablogėjusį – miegą (67,4 proc.). Merginos dažniau nei vaikinai pažymėjo, kad bendra savijauta mokykloje (atitinkamai 43,9 proc. ir 34 proc., p = 0,005), susikaupimas pamokų metu (50,8 proc. ir 41,9 proc., p = 0,012), bendravimas su bendraklasiais (18,3 proc. ir 10,2 proc., p <0,001), regėjimas (37,7 proc. ir 18,8 proc., p <0,001), pasitikėjimas savimi (41,5 proc. ir 25,1 proc., p <0,001), fizinis aktyvumas (32 proc. ir 20,1 proc., p <0,001), darbingumas (49,9 proc. ir 39,9 proc., p <0,001), nuotaika (52,8 proc. ir 40,3 proc., p <0,001), apetitas (45,5 proc. ir 28,7 proc., p <0,001) pablogėjo.Vyresnių klasių mokiniai dažniau nei jaunesni mokiniai nurodė, jog susikaupimas pamokų metu (atitinkamai 53,7 proc. ir 42,3 proc., p <0,001), mokymosi rezultatai (51,2 proc. ir 45,6 proc., p = 0,008), pasitikėjimas savimi (40,7 proc. ir 32,7 proc., p = 0,018), darbingumas (53,4 proc. ir 40,1 proc., p <0,001), nuotaika (51,8 proc. ir 46,6 proc., p = 0,021) pablogėjo. Išvada. Apibendrinant tiek mūsų išvadas, tiek apžvelgtą mokslinę literatūrą svarbu pabrėžti, kad COVID-19 pandemijos padaryta žala psichikos sveikatai neapsiriboja tik pandeminiu laikotarpiu, ji reikšmingai paveikė ir vaikų savijautą jiems grįžus į mokyklas po karantino. Reikšminiai žodžiai:COVID-19 pandemija, nuotolinis mokymas, vaikų ir paauglių psichikos sveikata, grįžimas į mokyklas. [Iš leidinio]

ENThe aim of the study – examine students (I-IV gymnasium classes) well-being changes during school reopening after COVID-19 pandemic. Research material and methods. The research was conducted by an anonymous questionnaire survey in 2021. October – December. The respondents of the study were students of I-IV gymnasium grades. An original questionnaire consisted of three sections (1. general questions; 2. the school-related changes in students‘ wellbeing; 3. the health-related changes in students‘ wellbeing). Research participants had to answer the questions by choosing one of the three possible options (unchanged, worsened, improved). Results. 72.4 % of girls and 27.6 % of boys were interviewed. There were 46.6 % of younger (I-II high school classes), and 53.4 % – of older students (III-IV high school classes). Communication with classmates was the most improved aspect related to school (35 %), learning results were the most worsened (48.5 %). Physical activity (43.4 %) was mentioned as the most improved aspect related to health, and sleep (67.4 %) was the most worsened aspect. Girls more often than boys indicated that general well-being at school (43.9 % vs 34 %, p = 0.005), concentration during lessons (50.8 % vs 41.9 %, p = 0.012), communication with classmates (18.3 % vs 10.2 %, p <0.001), vision (37.7 % vs 18.8 %, p <0.001), self-confidence (41.5 % vs 25.1 %, p <0.001), physical activity (32 % vs 20.1 %, p <0.001), learning efficiency (49.9 % vs 39.9 %, p <0.001), mood (52.8 % vs 40.3 %, p <0.001), appetite (45.5 % vs 28.7 %, p <0.001) worsened.Older students more often than younger students indicated that concentration during lessons (53.7 % vs 42.3 %, p <0.001), learning results (51.2 % vs 45.6 %, p = 0.008), self-confidence (40.7 % vs 32.7 %, p = 0.018), learning efficiency (53.4 % vs 40.1 %, p <0.001), mood (51.8 % vs 46.6 %, p = 0.021) worsened. Conclusion. Summarizing our conclusions and the reviewed scientific literature, it is important to mention that the effects of the COVID-19 pandemic on mental health did not end with the pandemic period, but significantly affected the well-being of children when they returned to school after the quarantine. Keywords: COVID-19 pandemic, distance learning, child and adolescent mental health, school reopening. [From the publication]

• Psichologija / Psychology
• Sociologija / Sociology