Kauno miesto paauglių subjektyviai vertinamų gerovės rodiklių sąsajos su socialinėmis demografinėmis charakteristikomis COVID-19 karantino pirmosios bangos kontekste

LTTyrimo tikslas – ištirti paauglių gerovę COVID-19 karantino pirmosios bangos pabaigoje, t. y. nustatyti, kaip paaugliai vertina atskirus gerovės rodiklius, palyginti skirtingiems socialinių demografinių charakteristikų pogrupiams priklausančių paauglių gerovės rodiklių vertinimus bei analizuoti paauglių gerovės rodiklių sąsajas su socialinėmis demografinėmis charakteristikomis. Tyrimo medžiaga ir metodai. Naudojantis Microsoft Office 365 platforma tyrimo duomenys nuotoliniu būdu buvo renkami 2020 m. birželio 1–20 d. Tyrime dalyvavo 443 (54 proc. merginų, 46 proc. vaikinų) mokiniai iš penkių Kauno miesto mokyklų 5–8 ir gimnazijos I–II klasių. Tyrime dalyvavę paaugliai pateikė duomenis apie septynis gerovės rodiklius (gera nuotaika; saugumo, ramybės jausmas; pasitikėjimas savimi; kokybiškas miegas; poilsio (energijos) jausmas; geras (nesutrikęs) apetitas; lengvai sutelkiamas dėmesys) ir socialines demografines charakteristikas. Duomenų analizei taikyti neparametriniai Spirmeno rho, Mano ir Vitnio U, χ2 kriterijai ir dvinarė logistinė regresija (apibendrintas tiesinis modelis su logit jungtimi). Tyrimo rezultatai ir išvados. Didžioji dauguma paauglių įvardytus septynis gerovės rodiklius vertino kaip dažnus arba nuolatinius (nuo 62,5 proc. (lengvai sutelkiamas dėmesys) iki 87,4 proc. (saugumo, ramybės jausmas)), vis dėlto dalis tyrime dalyvavusių mokinių nurodė, kad paminėti rodikliai jiems išvis nepasitaikė (nuo 0,5 proc. (gera nuotaika) iki 3,4 proc. (pasitikėjimas savimi)).Nustatyta, kad vyresnio amžiaus (gimnazijos I–II kl.) paauglių ir merginų grupėse visi analizuoti gerovės rodikliai buvo vertinami kaip retesni, lyginant atitinkamai su jaunesnių paauglių (5–8 kl.) ir vaikinų grupėmis. Paaugliai, kurie šeimos gyvenimo lygį suvokė kaip šiek tiek arba gerokai geresnį, lyginant su Lietuvos žmonių dauguma, gerovės rodiklius vertino kaip dažnesnius, palyginti su paaugliais, nurodžiusiais, kad jų šeimos gyvenimo lygis toks pat, kaip ir daugelio Lietuvos žmonių. Paauglių subjektyviai vertinamų gerovės rodiklių ryšio su socialinėmis demografinėmis charakteristikomis tendencijos yra panašios į Lietuvoje iki COVID-19 karantino atliktuose tyrimuose fiksuojamas tendencijas. Tyrime gauti duomenys gali padėti tiksliau numatyti paauglių gerovės stiprinimo programų poveikio tikslines grupes; taip pat gali pasitarnauti kaip duomenų platforma, kurios pagrindu formuluojamos mokslinės hipotezės tolesniems paauglių gerovės tyrimams. Reikšminiai žodžiai: paaugliai, COVID-19 karantino pirmoji banga, gerovės rodikliai, sąsajos su socialinėmis demografinėmis charakteristikomis. [Iš leidinio]

ENThe aim of this study was to measure adolescents’ well-being at the end of the first wave of the COVID-19 quarantine, i.e., to get self-reported ratings of their wellbeing indicators, to compare well-being indicators among adolescent’s socio-demographic characteristic subgroups and to analyze the links between adolescent well-being indicators and socio-demographic characteristics. Material and methods. The data were collected from 1 to 20 June 2020, remotely with the help of the Microsoft Office 365 platform. The study involved 443 adolescents (54 % – girls; 46 % – boys) from five Kaunas city schools who were studying in grades 5-8 and gymnasiums grades I-II. The self-reported data on seven well-being indicators were obtained from adolescents, who also provided information on socio-demographic characteristics. Non-parametric criteria (Spearman‘o rho, Mann-Whitney U, chi square criteria) and binary logistic regression (generalized linear model with logit link function) were applied to the data analysis for the evaluation of the associations between adolescents wellbeing indicators and related factors. Research results and generalization. The vast majority of adolescents rated the seven well-being indicators as frequent or permanent (from 62.5 % (easy to concentrate) to 87.4 % (feeling of safety and peace)), however, a certain percentage (from 0.5 % (positive mood) to 3.4 % (selfreliance)) of adolescents assessed mentioned well-being indicators as not occurring at all.It was found that in the older age group (Gymnasium grades I-II) and in the female group indicators were assessed as rarer compared to the younger adolescent group (grades 5-8) and the males’ group, respectively. It was established that adolescents who perceived their family‘s standard of living to be higher than of the majority of the Lithuanian population rated the wellbeing indicators as more frequent compared to adolescents who perceived their family‘s standard of living to be the same as the majority of the population. The identified tendencies of adolescent well-being assessments in the socio-demographic characteristic subgroups are similar to the tendencies recorded in other studies conducted in Lithuania before COVID-19 quarantine. The research data can provide useful information for more accurately predicting of the target groups of wellbeing strengthening programs for adolescents; research data can also serve as the data platform for formulating scientific hypotheses for further research on adolescent well-being. Keywords: adolescents, pandemic COVID-19 first wave quarantine, well-being indicators, associations with socio-demographic characteristics. [From the publication]

• Psichologija / Psychology
• Sociologija / Sociology