LTTikslas – atskleisti vyresnio amžiaus darbuotojų profesinės sveikatos ir profesinės rizikos veiksnių reikšmę jų profesinei gerovei, remiantis įmonių atstovų ir vyresnio amžiaus darbuotojų nuomone. Tyrimo medžiaga ir metodai. Apklaustos 2 tyrimo dalyvių grupės: įmonių atstovai ir vyresnio amžiaus darbuotojai. Tyrime dalyvavo 14 įmonių atstovų ir 14 vyresnio amžiaus darbuotojų. Taikyta patogioji tikslinė atranka. Įmonių atstovai atrinkti iš skirtingo dydžio ir veiklos pobūdžio įmonių, esančių įvairiose geografinėse vietovėse. Jų nuomonei tirti taikytas fokusuotos grupės diskusijos metodas. Vyresnių darbuotojų patirčiai atskleisti atrinkti 60-ies metų ir vyresni asmenys, dirbantys kvalifikuotą ir nekvalifikuotą darbą visu krūviu, jiems taikytas pusiau struktūruoto interviu metodas. Duomenų analizė atlikta remiantis teminės analizės metodu.Rezultatai ir išvados. Prasta vyresnio amžiaus darbuotojų fizinė ir psichikos sveikata, dažni negalavimai, skausmai ir didelis lėtinių ligų paplitimas laikytini svarbiausiais veiksniais, ribojančiais jų aktyvesnį įsitraukimą į darbo rinką. Daugelyje apklaustų įmonių visų amžiaus grupių darbuotojų sveikatos stiprinimas nėra nuoseklus, vykdomos pavienės sveikatos stiprinimo priemonės. Profesinės rizikos veiksniai turi esminės reikšmės darbuotojų profesinei gerovei ir jų nusiteikimui dirbti ilgiau. Tyrimas išryškino poreikį peržiūrėti ir koreguoti vyresnių darbuotojų darbo sąlygas, atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius ir galimybes. Vyresnio amžiaus darbuotojų profesinės gerovės suvokimas priklauso nuo įmonės galimybės taikyti jiems lanksčias darbo sąlygas, palaikyti gerus santykius su vadovais ir bendradarbiais. Nepalankus ar diskriminacinis požiūris į vyresnius darbuotojus, konkurencinė su jaunesniais kolegomis aplinka, dideli reikalavimai ir atsakomybė nepalankiai veikia vyresnių darbuotojų nuostatą likti darbe sulaukus pensinio amžiaus. Reikšminiai žodžiai: vyresnio amžiaus darbuotojai, sveikata, sveikatos stiprinimas, profesinė rizika, profesinė gerovė. [Iš leidinio]
ENThe aim. To reveal the importance of occupational health and occupational risk factors for the occupational well-being of older workers, based on the views of enterprises representatives and older workers. Material and methods. The two groups of respondents were interviewed: enterprises representatives and older workers. 14 enterprises representatives and 14 older workers took part in the study. Convenience and purposive sampling were used. The enterprises representatives were selected from enterprises of different sizes, types of activities, and geographical locations. A focus group discussion method was used to explore the views of the enterprises` representatives. To uncover the experiences of older workers, the sample was composed of people aged 60 and over in full-time skilled and unskilled employment. A semi-structured interview method was used. Data analysis was carried out using a thematic analysis approach.Results and conclusions. The poor physical and mental health of older workers, frequent malaises, pain, and a high prevalence of chronic diseases was considered to be a key factor limiting their participation in the labor market. Health promotion is not consistent for employees of all ages in most enterprises surveyed, most of the enterprises carrying out episodic health promotion activities. Occupational risk factors are crucial to workers‘ occupational well-being and their willingness to work longer. The study highlighted the need to review and modify working conditions of older workers, taking into account individual needs and capabilities. Older workers‘ perception of their professional well-being depends on the enterprise`s ability to provide them with flexible working conditions and good relations with their managers and colleagues. Unfavorable or discriminatory attitudes towards older workers, a competitive environment with younger colleagues, high demands and responsibilities affect the health of older workers and lead to early retirement. Keywords: older workers, health, health promotion, occupational risk, occupational well-being. [From the publication]