Klaipėdos krašto aukštaičių dūrinių sintaksinės-semantinės klasės ir kilmė

LTStraipsnyje analizuojamos Klaipėdos krašto aukštaičių (KlpA) tarmės dūrinių sintaksinės-semantinės klasės ir kilmė. Tiriamoji medžiaga surinkta iš KlpA garso įrašų, saugomų Lietuvių kalbos institute (žr. KlpAĮr), ir iš publikuotų šios tarmės tekstų (žr.: LKT, KlpAT, LKTCh, VAK & KlpA). Pagrindinis dėmesys skiriamas dūriniams, kurie sietini su tiriamąja tarme, įskaitant ir gretimus vakarų bei pietų žemaičių ir vakarų aukštaičių arealus. Siekiant KlpA dūrybą įvertinti iš bendresnės vakarų arealo tarmių perspektyvos, taip pat surinkti dūriniai iš publikuotų šiaurės žemaičių tarmės šaltinių (žr.: KrtnT, SkdT, TrkT, ŽemDzT) ir rankraštinių pietinių vakarų aukštaičių tarmės tekstų (žr. PVAT). Tyrimas parodė, kad dūryba, palyginti su vedyba, yra retas reiškinys visame vakarų arealo tarmių plote. Daugiau nei pusė KlpA dūrinių yra determinatyviniai, produktyviausi ir lietuvių kalbos tarmių vakarų areale, ir apskritai baltų bei germanų kalbose. Tuo tarpu posesyvinių ir veiksmažodžio valdomųjų dūrinių produktyvumas skirtingose patarmėse įvairuoja, ir tai bent iš dalies gali būti sąlygota tekstų tematikos ir informantų išsilavinimo.Dūriniai, būdingi KlpA ir gretimiems arealams, sudaro mažiau nei penktadalį tirtų darinių. Daugelis šių dūrinių, pirmiausia determinatyvinių, yra pamorfeminės kalkės iš vokiečių kalbos. Ypač tai pasakytina apie darinius su bent vienu skolintu dėmeniu (ryšys tarp materialaus ir struktūrinio skolinimosi buvo nustatytas ir XVII–XVIII a. Mažosios Lietuvos dūryboje, žr. St undžia 2020, 77tt.). Maždaug pusė dūrinių pateko į tarmes iš viešosios vartosenos. Tokį arealinį ir kilminį dūrinių vaizdą daugiausia lemia informantų išsilavinimas. Daugelio jų gimtoji kalba yra vokiečių, be lietuvių kalbos, jie moka rusų, o kai kurie – ir lenkų kalbą. Raktažodžiai: lietuvių kalbos tarmės; dūrinių sintaksinės-semantinės klasės; determinatyviniai dūriniai; posesyviniai dūriniai; veiksmažodžio valdomieji dūriniai; dūrinių kalkės. [Iš leidinio]

ENThe article analyses the syntactic-semantic classes and origin of 124 compounds (mostly substantives) recorded in the Aukštaitian dialect of the Klaipėda region (abbreviated as KlpA). The main attention is given to the compounds which are characteristic of the researched dialect, including the neighbouring areas of Western and Southern Žemaitian as well as Western Aukštaitian dialects. The research material was collected from audio recordings (ca. 29 hours of duration) available at the Institute of the Lithuanian Language (see KlpAĮr) as well as from the published texts of the dialect in question (see LKT, KlpAT, LKTCh, VAK & KlpA). The author of this article also collected compounds from the published texts of the Northern Žemaitian dialect (see KrtnT, SkdT, TrkT and ŽemDzT) as well as from the manuscript texts of the South Western Aukštaitian dialect (see PVAT) in order to evaluate the status of compounding in a broader western area of Lithuanian dialects. The analysis leads to the following conclusions. Firstly, compounding seems to be a rare phenomenon compared to derivation in the whole western area of Lithuanian dialects. Secondly, determinative compounds comprise more than half of all the collected KlpA compounds. The said class of compounds is the most productive in the western area of Lithuanian dialects as well as in the Baltic and Germanic languages. As to the productivity of both possessive and verbal governing compounds, a variation is observed in different dialects, and this phenomenon may at least in part be predetermined by the themes of the texts as well as by the education of the informants. Thirdly, compounds which are peculiar to the dialect of KlpA and its surrounding area comprise less than one fifth of the analysed formations (see examples 1-5, 10, 11, 14-18, 35-40, 63-67).Many of the said compounds are morpheme-tomorpheme calques from German, particularly in the case of formations with at least one borrowed member (the interrelation between structural and material borrowing is also characteristic of compounds registered in the 17th-18th c. manuscript dictionaries of Lithuania Minor, see St undžia 2020, 77ff.). About half of the compounds have entered the dialects from public usage. Such areal-etymological diversity of the analysed formations is predetermined mostly by the erudition of the informants. For many of them the native language is German, and besides Lithuanian, they also know Russian, and a few of them know Polish. Keywords: Lithuanian dialects; syntactic-semantic classes of compounds; determinative compounds; possessive compounds; verbal governing compounds; compound calques. [From the publication]

• Daiktavardžių dūryba vokiškuose XVII-XVIII a. baltų kalbų žodynuose / Bonifacas Stundžia, Dalius Jarmalavičius. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 374 p.
• Klaipėdos krašto aukštaičių dūriniai: morfologinė sandara ir dėmenų kilmė / Bonifacas Stundžia. Baltu filoloģija. 2022, t. 31, nr. 1, p. 93-107.
• Overview of nominal compounds in old Latvian / Kristina Bukelskytė-Čepelė. Baltistica. 2020, t. 55, Nr. 1, p. 83-103.
• Žodžių darybos teorija / Vincas Urbutis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 391 p.