Dar kartą apie dabartinių baltų kalbų nosinių sonantų akustinius požymius: naujausi lyginamieji tyrimai

LTStraipsnio tyrimo objektas – dabartinių baltų kalbų nosiniai sonantai: lūpiniai (lie. /m/, /mj / ir la. /m/), dantiniai (lie. /n/, /nj / ir la. /n/) bei palatalinis la. /ɲ/, taip pat abiejų kalbų fonemos /n/ gomurinis alofonas [ŋ], ištartas pozicijoje [–k#/–g#]. Straipsnyje lyginamos keturios akustinės lietuvių ir latvių nosinių sonantų ypatybės: 1) pirmoji nosinė formantė (N1); 2) pirmosios nosinės formantės dažnių juosta (B1); 3) antiformantės (Z1) dažnių diapazonas; 4) F2 lokusai. Tiriamąją medžiagą įskaitė 3 gimtakalbiai lietuviai ir 3 gimtakalbiai latviai vyrai (20–40 m. amžiaus). Tyrimas atliktas programa Praat, gauti duomenys apdoroti programomis Microsoft Excel ir SPSS. Lietuvių ir latvių kalbų sonantai analizuoti prevokalinėje CVC pozicijoje atsižvelgiant į du kriterijus: 1) artikuliacijos vietą; 2) palatalizaciją (nepalatalizuotas : palatalizuotas : palatalinis nosinis sonantas). Tyrimo metu nustatyta, kad minėtos akustinės nosinių sonantų ypatybės dabartinių baltų kalbų garsyne yra skirtingo diferencinio svorio: 1) pirmosios nosinės formantės (N1) duomenys atskiria gomurinius alofonus [ŋ, ŋj ] nuo negomurinių nosinių sonantų [m, mj , n, nj ]; 2) pagal pirmosios nosinės formantės juostos pločio (B1) duomenis statistiškai reikšmingai skiriasi lietuvių kalbos palatalizuoti ir dantiniai nosiniai sonantai nuo nepalatalizuotų lūpinių ir gomurinių sonantų, taip pat latvių kalbos lūpiniai ir dantiniai sonantai nuo palatalinių ir gomurinių nosinių sonantų.3) pagal antiformančių (Z1) dažnius galima diferencijuoti lietuvių kalbos lūpinius negomurinius sonantus [m, mʲ, n, nʲ] nuo atitinkamų gomurinių sonantų [ŋ, ŋʲ]; latvių kalboje pagal antiformantę galima atskirti skirtingos artikuliacijos nosinius sonantus: lūpinis [m]

ENIn the paper, the nasals of the contemporary Baltic languages have been analyzed: labial (Lith. /m/, /mj / and Lat. /m/), dental (Lith /n/, /nj / and Lat. /n/), palatal (Lat. /ɲ/), as well as [ŋ], the velar allophone of /n/ which occurs before [–k/–g] in both languages. Previous comparative experimental studies of consonants in Baltic have focused mainly on obstruents (see Urbanavičienė et al., 2019), therefore in 2021 the project “Sounds of the Contemporary Baltic Languages in the 21st Century: A Comparative Study of the Acoustic and Auditory Properties of Sonorants” (No. S-LIP-21-7, funded by the Research Council of Lithuania) was launched at the Lithuanian Language Institute. Its goal is to conduct a comprehensive comparative study of Baltic sonorants in various positions. In the paper, four acoustic properties of Lithuanian and Latvian nasals have been analyzed: 1) the first nasal formant (N1); 2) the bandwidth of the first nasal formant (B1); 3) the frequency range of the antiformant (Z1); 4) F2 loci. The study material included three Lithuanian and three Latvian native speakers (men aged 21–42). The study was conducted using Praat, Microsoft Excel and SPSS software. Lithuanian and Latvian sonorants were analyzed in a prevocalic position in CVC sequences taking into account two criteria: 1) the place of articulation; 2) palatalization (non-palatalized vs. palatalized vs. palatal nasal). According to the results, the investigated acoustic properties of nasals in Baltic have different relevance when distinguishing between different places of articulation: 1. The frequency of the first nasal formant (N1) is relevant for distinguishing between the velar allophones [ŋ, ŋʲ] and the rest of the nasals in both languages: [m, mj , n, nj , ɲ] <[ŋ, ŋj ]. The differences between the respective acoustic properties of non-velar nasals are small.2. There is a statistically significant difference in B1 values of Lithuanian dental/ palatalized and non-palatalized labial/velar nasals, as well as Latvian labial/dental and palatal/velar nasals. 3. According to the frequencies of antiformants (Z1), it is possible to distinguish between Lithuanian velar and non-velar nasals – Z1 values of velar nasals are usually higher: [m, mj , n, nj ] <[ŋ, ŋj ]. In Latvian, Z1 intervals of [n, ɲ, ŋ] only slightly overlap: [m] <[n] <[ɲ] <[ŋ]. The highest Z1 values of Lithuanian palatalized nasals [mʲ], [nʲ] are higher than those of the corresponding non-palatalized nasals, but no clear divergence has been observed. 4. F2 loci allow to distinguish between palatal/dental and labial/velar nasals. It should be noted that the F2 loci of Lithuanian palatalized and Latvian palatal nasals are higher than those of non-palatalized consonants; also the F2 locus of the Latvian palatal nasal is higher than that of Lithuanian palatalized nasals. However, not all the nasal places of articulation can be differentiated by F2 loci, so it is necessary to consider other acoustic features (N1, B1, Z1) as well. This study has shown that there is no single absolute acoustic feature that could be used to distinguish between all the nasals in the Baltic languages – nasals must be studied in a comprehensive manner evaluating various parameters. Additional information about nasals can be provided by perceptual experiments that have not yet been performed with Lithuanian sonorants. Keywords: Standard Lithuanian; Standard Latvian; nasals; first nasal formant; bandwidth of the first nasal formant; antiformant; F2 locus. [From the publication]

• A Brief analysis of the Lithuanian and Latvian nasal sonorants and their velar allophones / Jurgita Jaroslavienė. Сучасні тенденції фонетичних досліджень : збірник матеріалів ІІІ Круглого столу з міжнародною участю (19 квітня 2019 р.). 2019. P. 33-37.
• Acoustic properties of the Lithuanian nasals: positional variation / Jolita Urbanavičienė. Актуальні проблеми сучасної освіти та науки в контексті євроінтеграційного поступу: VIII міжнародна науково-практична онлайн конференція. Луцьк : Луцький інститут розвитку людини університету "Україна". 2022. P. 243-251.
• Akustiniai priebalsių palatalizacijos požymiai / Rytis Ambrazevičius. Kalbų studijos. 2012, Nr. 21, p. 5-13.
• Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas / Jurgita Jaroslavienė, Juris Grigorjevs, Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2019. 317 p.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Dabartinių baltų bendrinių kalbų nosinių sonantų spektrinė analizė / Juris Grigorjevs, Jurgita Jaroslavienė. Žmogus ir žodis. 2014, 1, p. 35-49.
• Differential acoustical cues for palatalized vs nonpalatalized prevocalic sonants in Lithuanian / Rytis Ambrazevičius. Žmogus ir žodis. 2010, 1, p. 5-10.
• Lietuvių bendrinės kalbos fonetika / Antanas Pakerys. Vilnius : Enciklopedija, 2003. 241 p.
• Lietuvių bendrinės kalbos vokalizmo variantai: eksperimentinis kokybės ypatybių tyrimas disertacija / Edita Ledichova. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2020. 307 p.
• Lietuvių kalbos priebalsių akustinės ypatybės : disertacija / Sigita Dereškevičiūtė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2013. 218 p.
• Nazalizacija : samprata ir tyrimai / Edita Butkauskaitė. Lietuvių kalba. 2010, 4, 1 pdf (19 p.).
• Priebalsių akustinės ypatybės : palatalizacija ir balsingumas / Rytis Ambrazevičius, Asta Leskauskaitė. Kaunas : Technologija, 2015. 310 p.
• Prienų šnektos nosinių sonantų spektrinė charakteristika / Jurgita Jaroslavienė. Acta linguistica Lithuanica. 2013, t. 68, p. 105-125.
• Rytinių kauniškių Prienų šnektos fonologija : disertacija / Jurgita Jaroslavienė. Vilnius, 2010. 303 p.
• Šiaurės žemaičių tarmės konsonantizmas : akustinės ir audicinės ypatybės / Regina Kliukienė. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2011. 168 p.
• Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai / Aleksas Girdenis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 387 p.