An Assemblage of the 17th to 18th century coins found during archaeological investigation of the Kupiškis central square

LTNuo XVI a. istoriniuose šaltiniuose dažniau pradedamo minėti Kupiškio miestelio praeitis buvo balta dėmė Lietuvos archeologijoje. Iki pat 2018 m. Kupiškio mieste faktiškai jokių archeologinių tyrimų nebuvo atlikta, neturėta jokių duomenų apie archeologines vertingąsias savybes. 2018 m. vykdant Lauryno Gucevičiaus aikštės rekonstrukcijos darbus, statybų aikštelėje pažiro archeologinių radinių (monetų, koklių fragmentų, keramikos ir stiklo indų duženų, gyvulių kaulų), kurie buvo pristatyti į Kupiškio etnografijos muziejų. Netrukus atlikti archeologiniai žvalgymai ir žvalgomieji tyrimai (1, 2 pav.) parodė, jog centrinės Kupiškio aikštės šiauriniame pakraštyje dar esama išlikusio archeologinio sluoksnio ir radinių, miesto istoriją menančių nuo XVII a. Surinkta įvairios archeologinės ir numizmatinės medžiagos. Tai leido papildyti miesto istorines žinias ir pažvelgti į galimą pinigų apyvartą Kupiškyje XVII–XVIII a. bei panagrinėti tokios apyvartos priežastis. Kupiškio miesto centrinės aikštės tvarkybos darbų ir vėliau atliktų archeologinių tyrimų metu buvo rastos 153 monetos, apimančios XVII–XX a. Paprastai tyrimų metu daugiausia randama smulkiausių nominalų, mažiausios vertės monetų. Kupiškio aikštėje didžioji dalis rastų monetų priskirtinos vidutinės vertės monetų grupei. Nustatyta, kad didžioji dalis XVII a. nukaldintų monetų (125 vnt.) galėjo priklausyti dar iki aikštės rekonstrukcijos pradžios išsklaidytam monetų kompleksui ar lobiui (1 priedas, 3 pav.).Remiantis istoriniais ir numizmatiniais duomenimis, daroma prielaida, kad šis monetų kompleksas buvo paslėptas apie 1709–1710 m., kai šalyje siautė maro epidemija, ir galėjo priklausyti turgaus aikštėje stovėjusios krautuvės savininkui. Rasto monetų komplekso sudėtis būdinga to laiko pinigų apyvartai, bet pasižymi ir savitumu. Komplekse neįprastai daug mažesnės bei vidutinės vertės monetų ir gerokai mažiau nei įprasta didesnės vertės monetų. Tai rodo, kad pinigų savininkas vertėsi smulkesne prekyba. Kompleksas iš kitų išsiskiria ir didesniu švediškų monetų kiekiu bei jų įvairove. Šis išskirtinumas aiškinamas tuo, kad Kupiškio apylinkės XVII–XVIII a. garsėjo linų auginimu ir jų eksportu. [Iš leidinio]

ENIn 2018, during reconstruction works at the central square of the town of Kupiškis and the subsequent archaeological investigation, 153 coins dating to the 17th to 20th centuries were found. Usually only coins of the lowest denomination and value are found during such investigations, but most of the coins found at the central square in Kupiškis were attributable to the medium denomination coin type. It has been established that the majority of the 17th-century coins (125 pieces) belonged to a coin assemblage or hoard which was scattered before the reconstruction of the square. Based on the historical and numismatic data, it has been assumed that this set of coins was hidden around 1709 to 1710, when the country was devastated by the plague, and that it would likely have belonged to a keeper of a shop that used to stand at the market square. The composition of the said collection of coins was typical of the monetary circulation of that period, with some unique features as well. Compared to other finds, the assemblage contained a larger number of lower medium denomination coins and considerably fewer higher denomination coins. This suggests that the owner of the money was engaged in retail trade. The assemblage is also characterised by a larger number and diversity of Swedish coins. This unique feature can be explained by the fact that in the 17th and 18th centuries the region of Kupiškis was famous for flax cultivation and trade. Keywords: Kupiškis town, coins, assemblage. [From the publication]

• Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai / sudarytoja Aušra Jonušytė. Kupiškis : Kupiškio etnografinis muziejus, 2009. 647 p.
• XVI-XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos užsienio prekybos struktūra bei mastas: Lenkijos atvejis / Darius Žiemelis. Lituanistica. 2011, Nr. 1, p. 1-25. 2011, Nr. 4, p. 365-385.