Imported tableware and socio-cultural change in the urban community: the case of early modern Vilnius

LTXVI–XVII amžiai žymi materialinės kultūros pokyčius, kurie ypač ryškūs stalo kultūroje – stilistiškai ir technologiškai nauji indai pakeitė daugiafunkcius Viduramžių indus. Šie pokyčiai reiškėsi visoje Europoje ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje Vilniuje. Tiriant kultūrinę kaitą, pasirinkta analizuoti indus, gamintus Vakarų Europoje ir kaimyninėje Lenkijoje. Straipsnyje nagrinėjami 575 importuoti keraminių indų kompleksai iš devynių skirtingų Vilniaus senamiesčio vietų: Dominikonų g. 4, Maironio g. 11, Vyskupų rūmai (dab. Prezidentūra), Pranciškonų g. 4A, Šv. Mykolo g. 12, Gaono g. 8, Pilies g. 8A, Didžioji g. 8, 10 ir Klaipėdos g. 7B (1 pav.). Tai iš nesuardytų ir gerai dokumentuotų XVI–XVII a. archeologinių sluoksnių surinkti indai, gaminti Vokietijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Portugalijoje ir Lenkijoje (1 lentelė; 2–10 pav.). Kaip palyginamoji medžiaga naudota koklių, stiklo ir kita vienalaikė reikšminga tiriamų kompleksų archeologinė medžiaga. Indai identifikuoti ir datuoti pagal jų molio masę, dekorą, glazūrą bei analogijas iš gamybos vietų. Tyrimas atskleidė, kad XVI a. Vilniuje vyko dideli kultūriniai pokyčiai, atsekami ir pagal atvežtinius indus. Šio laikotarpio importuotų indų aptinkama didikų rezidencijose ir vienuolijose, o tai rodo, kad kultūrinės idėjos ir pokyčiai ėmė reikštis būtent per šiuos objektus. Šį faktą remia ir istorinės žinios apie suintensyvėjusią tarpkultūrinę komunikaciją bei didikų norą tapti integralia Vakarų Europos kultūros dalimi.Tyrimu taip pat nustatyta, kad XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje dominuojančia importo rūšimi tapo baltojo molio indai iš Kelcų regiono (dab. Lenkija). Šių indų aptinkama vykdant praktiškai visus archeologinius pilies ir senamiesčio tyrimus, jų turėjo visi gyventojai, nepriklausomai nuo socialinės ar turtinės jų padėties. Archeologiniai ir istoriniai šaltiniai pagrindžia, kad bendros valstybės su Lenkija sudarymas lėmė itin glaudų ekonominį ir kultūrinį bendravimą. Kelcų regiono indai rodo šiuos glaudžius kultūrinius saitus ir žymi vieną svarbiausių materialinės kultūros transformacijų Naujaisiais laikais. [Iš leidinio]

ENThe period from the 16th to the 17th century is known for changes in material culture, especially in dining traditions, as different tableware appeared, replacing the dominant pottery of the medieval period. New types of technologically and functionally advanced vessels and dishes including Dutch and Italian tin-glazed earthenware, German stoneware, and a variety of slipwares were changing dining traditions across Europe. All this can be observed from the archaeological material uncovered in what is today Vilnius old town. Tableware from both western European and Ottoman manufacturers was found during archaeological excavations in Vilnius. Compared to the Middle Ages, the total number of imported wares increased significantly. Medieval tableware was very rare in Vilnius and available exclusively to individuals of high social classes but during the early modern period the situation changed. Imported pottery of the 16th and 17th centuries showed that inhabitants of the town were influenced by western dining traditions and usage of imported tableware in their everyday rituals had grown significantly. Focusing on this change traced from Vilnius old town archaeological material, the paper will examine whether imports were available to the representatives of specific social classes or were widely known to the town’s community. Imported tableware as a marker of urban lifestyles suggests that town dwellers, especially noble families, monks and nuns used a variety of imported tableware. This fact represents that dining practices anchored into early modern Vilnius society and changed traditional dining practices. Keywords: Pottery, tableware, Vilnius, tin-glazed, stoneware, early modern period. [From the publication]

• 14-17 a. Vilniaus buitinės keramikos talpos / Gediminas Vaitkevičius. Miestų praeitis. 2012, 3, p. [1-35].
• Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje : pranciškoniškojo dvasingumo atspindžiai ansamblio įrangoje ir puošyboje / Rūta Janonienė. Vilnius : Aidai, 2010. 511 p.
• Dingęs Vilnius / Vladas Drėma. Vilnius : Versus aureus, 2013. 446 p.
• Lithuanian folk pottery : inside and out / Anthony Stellaccio. Vilnius : Amatų gildija : 2011. 379 p.
• Mediniai stalo indai ir įrankiai Vilniaus žemutinėje pilyje / Irena Kaminskaitė. Istorija. 2010, Nr. 77, p. 3-26.
• Puodininkystės profesionalizacija XIV-XVII a. Vilniuje / Gediminas Vaitkevičius. Miestų praeitis. 2004, 1, p. 175-276.
• Stoneware from the 14th to the 17th centuries found in archaeological excavations in Vilnius / Miglė Urbonaitė-Ubė. Archaeologia Baltica. 2018, t. 25, p. 191-202.
• The Earliest maiolica ceramic dishes in the old town in Vilnius / Miglė Urbonaitė-Ubė. Archaeologia Baltica. 2015, t. 21/22, p. 163-173.
• Vėlyvųjų viduramžių ir naujųjų laikų importiniai keraminiai indai Vilniaus miesto ir pilių teritorijoje : disertacija / Miglė Urbonaitė-Ubė. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2018. 242 p.
• Viduramžių Vilnius : planinės struktūros raida XIV-XV a. / Oksana Valionienė. Lietuvos pilys. 2009, 4 (2008), p. 54-61.
• Vilniaus buitinė keramika (XIV-XVII a.) : disertacija / Gediminas Vaitkevičius. Vilnius, 1999. 64 lap., 26 lent. lap., 42 iliustr. lap.
• Vilniaus įkūrimas / Gediminas Vaitkevičius. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2010. 125 p.
• Vilniaus kokliai XV-XVII amžiuje / sudarytojas Kęstutis Katalynas. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015. 408 p.
• Vilniaus miesto plėtra XIV a-XVII a. pirmoje pusėje : (archeologinių tyrinėjimų duomenimis) : disertacija / Kęstutis Katalynas. Vilnius, 2005. 140 lap., [7] žml. lap.
• XVI-XVII a. amatininkų kvartalas vyskupų rūmų teritorijoje / Daiva Luchtanienė. Kultūros paminklai. 2000, 7, p. 39-52.