Vilnius's Tilto Street: legends and archaeological data

LTDabartinė Tilto gatvė (anksčiau vadinta gatve, vedančia iki Žaliojo tilto, Katedros gatve ir pan.) Vilniuje ir jos aplinka nuo XV a. buvo ilgalaikė sudėtinė Lukiškių priemiesčio dalis, per kelis šimtus metų išgyvenusi ne vieną pokytį. Ši gatvė buvo šiaurvakarinis kelias, vedęs iki pilių, čia XIV a. pabaigoje buvo įsikūrusi Vilnių puolusios kryžiuočių kariuomenės stovykla. XV a. pabaigoje ar XVI a. netoli Tilto gatvės buvo pastatyti Radvilų rūmai. Istoriografijoje keliama hipotezė, kad čia galėjo būti Šventaragio slėnio – legendinio pagonių kulto centro – dalis. Nors vieta buvo drėgna ir pelkėta, ne itin patogi gyventi, reikšmės jai teikė gamtinė situacija ir topografija. Pastaraisiais dešimtmečiais šioje miesto dalyje dažniau pradėti vykdyti archeologiniai tyrimai. Ypač informatyvūs darbai vyko šiaurrytinėje teritorijos dalyje, buvusių Radvilų rūmų aplinkoje. Surinkta informacija papildo ir koreguoja istorinių šaltinių žinias apie Tilto gatvės ir jos aplinkos raidą, kartu itin gerai atskleidžia laikotarpį, kai vietovė buvo sudėtinė Radvilų valdų dalis. Apibendrinus archeologinius tyrimus nustatyta, kad kultūrinio sluoksnio storis čia siekia iki 5 metrų, o intensyvesnis jo formavimasis prasideda tik XV a. antrojoje pusėje – XVI a. Tilto gatvės ir jos aplinkos suklestėjimas siejamas su laikotarpiu, kai jau formavosi Puškarnios rajonas, buvo pastatyti Radvilų rūmai. Tokia situacija kelia klausimų dėl vietovės paskirties miesto kūrimosi laikotarpiu. Nors Tilto gatvė ir jos aplinka istoriografijoje kartais siejama su legendinio Šventaragio slėnio dalimi – giraite ar deginimo vieta, tai patvirtinančios medžiagos nebuvo aptikta. Vis dėlto negalima atmesti prielaidos, kad nagrinėjama teritorija XIV a. galėjo būti susijusi su degintinių palaikų laidojimu.Vietovės topografija ir gamtinė situacija atrodo tinkama degintinio kapinyno ar sudegintų mirusiųjų laidojimo vandenyje vieta. Deja, archeologinių tyrimų metu čia neaptikta jokių tokios veiklos pėdsakų. Galima spėti, kad jei čia ir buvo laidojimo vieta, kapinynas ar kokia nors su pagonišku kultu susijusi vieta, visos liekanos galėjo būti sunaikintos nuolat augančio ir besiformuojančio miesto. Vis dėlto, daugėjant archeologinių tyrimų, išlieka galimybė, kad šioje miesto dalyje pavyks apčiuopti ankstyvesnių, dar pagoniškų laikų, žmonių veiklos pėdsakų, nors ir neintensyvių. [Iš leidinio]

ENSince the 15th century, present-day Tilto Street and the surrounding area in Vilnius have long been an integral part of the suburb of Łukiszki, which has experienced many changes over several centuries. It was the west road leading to the castles, the site of the camp of the late 14th-century Crusader army that attacked Vilnius, and was close to the site of the Radziwiłł Palace of the late 15th–16th century. This wet, swampy northeastern part of Łukiszki was not very hospitable for habitation, its significance coming from its natural situation and topography, i.e. its location near the confluence of the Neris and Vilnia Rivers, as well as its roads leading west. In addition, a hypothesis has been raised in the historiography that it may have been part of the Swintoroha Valley, a legendary centre of pagan worship. This entity, its likely location, and even its very existence raises many questions, which, in the absence of written sources, archaeological data can help to answer. Recent decades have seen an increase in archaeological research in this part of the city. Particularly useful has been the project in the vicinity of the former Radziwiłł Palace, in the northeast of the suburb, which yielded information that provided a very good reflection of the period when this area was an integral part of the Radziwiłł estate and supplemented and corrected the knowledge historical sources have provided about the development of Tilto Street and the surrounding area, which is especially important in recreating the area’s earliest history, on which written sources have shed little light. Keywords: Vilnius, Tilto Street, Swintoroha Valley, Radziwiłł Palace, Puszkarnia. [From the publication]

• Dingęs Vilnius / Vladas Drėma. Vilnius : Versus aureus, 2013. 446 p.
• Kristus prieš Belialą. T. 1, Lietuvių anapusinio pasaulio vaizdinių christianizacija Viduramžiais / Marius Ščavinskas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2021. 446 p.
• Lietuvių tautos istorija. T. 4 / Teodoras Narbutas ; iš lenkų ir lotynų kalbų vertė Irena Katilienė ir Ona Slavėnaitė. Vilnius : Mintis, 1997. 667 p.
• Lukiškės: nuo priemiesčio iki centro (XV a. - XX a. pradžia) : kolektyvinė monografija / Vytautas Jogėla, Elmantas Meilus, Virgilijus Pugačiauskas ; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Diemedis, 2008. 291 p.
• Lukiškių priemiesčio rytinė dalis iki XVII a. vid. archeologijos duomenimis / Saulius Sarcevičius. Miestų praeitis. 2012, 3, p. [1-20].
• Pamiršta hipotezė arba Vilniaus miesto sandara XIV–XV amžiuje / Jūratė Markevičienė. Menotyra. 2002, Nr. 3 (28), p. 30-45.
• Senkapis Vilniuje, Bokšto gatvėje: XIII-XV a. laidosenos Lietuvoje bruožai / Rytis Jonaitis, Irma Kaplūnaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2020. 586 p.
• The Tilto Street hoard in Vilnius (1698/1999) / Eduardas Remecas. Archaeological investigations in independent Lithuania (1990-2010) / edited by Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė. Vilnius: Society of the Lithuanian Archaeology, 2012. P. 380-381.
• Vilniaus įkūrimas / Gediminas Vaitkevičius. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2010. 125 p.
• Vilniaus miesto istorija / Mykolas Balinskis ; iš lenkų kalbos vertė Ona Slavėnaitė, Irena Katilienė ; iš lotynų kalbos vertė Jūratė Dalia Baronienė. Vilnius : Mintis, 2007. 475 p.
• Vilniaus pabūklų liejyklos teritorija (Puškarnia) XVI–XVIII a. šaltiniuose. Istoriniai tyrimai / Birutė Rūta Vitkauskienė. Miestų praeitis. 2010, 2 07.htm.