Lietuvių kalbos vienaskaitinių daiktavardžių vartojimas daugiskaitos formomis: leksikalizacija ir terminizacija

LTŠio straipsnio tikslas – nustatyti pasirinktų lietuvių kalbos vienaskaitinių abstrakčiųjų daiktavardžių gramatinės formos leksikalizaciją, kuri yra susijusi su žodžių skaičiaus gramatinės formos pasikeitimu. Daroma prielaida, kad dėl skaičiaus gramatinės formos pasikeitimo, keičiasi ir leksinė reikšmė. Išsamiau aprašyti leksikalizuotus daiktavardžius, metodus, kaip atpažinti leksikalizaciją, aktualu, kadangi leksika yra greičiausiai kintantis kalbos sluoksnis, taigi pokyčius būtina fiksuoti, o žodynus atnaujinti, redaguoti, juo labiau kad ši analizė remiasi vartosenos pavyzdžiais iš tekstynų. Netermininės leksikos pavyzdžiai atrinkti iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT), Delfi.lt tekstyno (DT) ir internetinės Google paieškos. Nors tekstynų statistiniai duomenys parodė, kad tiriamų vienaskaitinių abstrakčiųjų daiktavardžių daugiskaitėjimo reiškinys nėra labai išplitęs, atlikus analizę matyti, kad daugiskaitėjančios leksemos įgauna naujų reikšmių (arba sememų). Vienos turi aukštą leksikalizacijos laipsnį, tokios leksemos galėtų būti pateikiamos atskirame daugiskaitinės lemos žodyniniame straipsnyje. Kitu atveju, kai daugiskaitos formų leksikalizacijos laipsnis yra žemas, jos nėra laikomos savarankiškais leksiniais vienetais. Termininės leksikos gramatinės formos leksikalizacija nustatyta remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLKŽ) ir Lietuvos Respublikos terminų banke (TB) pateikiamomis reikšmėmis. Tyrimo rezultatai rodo, kad kasdienės kalbos žodžių perėjimą į specialios kalbos leksiką lemia terminizacija, tačiau yra ir tokių atvejų, kai tarp kasdienės kalbos žodžio ir termino reikšmių nėra ryškaus semantinio nuotolio, o tai leidžia kalbėti apie terminizacijos nebuvimą. Raktiniai žodžiai: abstraktieji daiktavardžiai, daugiskaitos formų leksikalizacija, terminizacija, lietuvių kalba. [Iš leidinio]

ENThe paper examines the observed tendency of pluralisation of singularia tantum nouns, especially the abstract ones. Supposedly, because of this, the lexical meanings of abstracts used in plural forms change, and the lexicalisation of the grammatical form takes place when not only the grammatical but also lexical meanings of lexeme change. The object of this work is singularia tantum abstract nouns which are used in plural forms. Non-terminal lexical examples were selected from The Current Lithuanian Language Corpus (DLKT), Delfi. lt corpus (DT), and from an online Google search. Although the corpus statistics demonstrated that the phenomenon of pluralisation of abstract singularia tantum nouns is not widespread, the analysis showed that pluralising lexemes take on new meanings (sememes). Some have a high degree of lexicalisation. Such lexemes could be presented in another entry meant for plural forms and their meanings of plural lemmas. Otherwise, when the degree of lexicalisation of many forms is low, they are not considered to be independent lexical units. Lexicalisation of the plural forms of terms was determined on the basis of the meanings provided in The Current Lithuanian language Dictionary (DLKŽ) and Bank of Terms (TB). The results of the research show that the transition of everyday language words into the lexicon of special language is determined by terminologisation; however, there are also cases when there is no clear semantic distance between the meanings of the word in everyday language and the term, which allows us to talk about the absence of terminologisation. [From the publication]

• Abstrakčiųjų daiktavardžių daugiskaitos vartojimas ekonomikos kalboje ir norma / Ramunė Vaskelaitė. Kalbos kultūra. 2012, 85, p. 190-215.
• Contrastive analysis of the grammatical category number in nouns in the English and Lithuanian languages / Ramunė Kasperavičienė. Kalbų studijos. 2002, Nr. 2, p. 14-20.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Kalbos klaidų pokyčiai specialybės dalykų dėstytojų kalboje / Giedrutė Grigonienė, Aušrinė Peleckienė, Loreta Alešiūnaitė. Profesinės studijos: teorija ir praktika 2014, Nr. 14, p. 36-43.
• Kalbotyros straipsnių sąsajos su kitais mokslo tekstais / Eglė Kontutytė. Terp taikamosios kalbotėros barų / sudarė: Inga Hilbig, Kristina Jakaitė-Bulbukienė, Eglė Žurauskaitė, Inga Daraškienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2023. P. 181-196.
• Leksikografija / Evalda Jakaitienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 324 p.
• Leksikologija : studijų knyga / Evalda Jakaitienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009, 2010. 351 p.
• Lexicalisation of the Plural / Ramunė Kasperavičienė. Kalbų studijos. 2007, Nr. 11, p. 5-13.
• Lietuvių kalbos gramatinės kategorijos / Artūras Judžentis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2012. 244 p.
• Lietuvių kalbos kultūra / Aldona Paulauskienė. Kaunas : Technologija, 2000. 255 p.
• Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys / Kazimieras Gaivenis. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002. 145 p.
• Nauji polinkiai abstrakčiųjų daiktavardžių vartosenoje / Jurgita Mikelionienė. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2007. P. 449-454.
• Number categories in abstract nouns / Ramunė Kasperavičienė. Kalbų studijos. 2008, Nr. 12, p. 16-26.
• Priešdėlinių lietuvių kalbos veiksmažodžių leksikalizacija / Laima Jancaitė. Bendrinė kalba. 2020, 93, 1 pdf (27 p.).
• Skaičiaus formų vartojimas ir norma / Ramunė Kasperavičienė. Kalbos kultūra. 2006, 79, p. 217-223.
• Terminizacija: semantiniai dariniai ir vertiniai / Angelė Kaulakienė. Terminologija. 2001, 8, p. 28-33. Vilnius: Technika, 2014.
• Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija / Vitalija Karaciejūtė. Acta linguistica Lithuanica. 2014, t. 71, p. 229-245.
• Žodžio reikšmė. Žodynai ir tekstynai / Rūta Marcinkevičienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2011. 1 pdf. (108 p.).
• Žodžių reikšmių keitimas kaip vienas svarbiausių kompiuterijos terminijos kūrimo būdų / Vilija Celiešienė. Santalka: filologija, edukologija. 2016, t. 24, Nr. 1, p. 45-54.