Smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui įtaką darantys veiksniai, susiję su žmogiškaisiais ištekliais

LTTyrimo tikslas – nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui įtaką darančius veiksnius, susijusius su žmogiškaisiais ištekliais, smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų, asmens sveikatos priežiūros ir specializuotų pagalbos centrų specialistų požiūriu. Tyrimo medžiaga ir metodai. Taikyta mišri tyrimo prieiga, integruojanti kiekybinio (anketinės apklausos) ir kokybinio (pusiau struktūruoto interviu) tyrimų metodus. Kiekybiniame tyrime dalyvavo ir elektroninę anketą užpildė 217 asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų iš 356 planuotų (61 proc.). Kokybiniam tyrimui atlikti suformuotos trys dalyvių grupės: moterys, patyrusiossmurtą artimoje aplinkoje, asmenssveikatos priežiūrosįstaigų (ASPĮ) irspecializuotų pagalbos centrų specialistai. Taikytas kritinių atvejų atrankos metodas. Kokybiniame tyrime taikytas pusiau struktūruotas individualaus interviu metodas, vadovaujantis interviu gairėmis. Interviu dalyvavo 6 moterys, artimoje aplinkoje patyrusios smurtą, 5 skirtingų ASPĮ sričių specialistai ir 6 skirtingų specializuotų pagalbos centrų specialistai. Duomenų analizės vienetu laikyti interviu tekstai. Kiekybinio tyrimo duomenims apdoroti naudota SPSS 22.0 for Windows programa, analizei taikytas aprašomosios statistikos metodas. Rezultatų skirtumų statistinis reikšmingumas nustatytas pagal χ² (chi kvadrato) kriterijų. Skirtumas laikytas reikšmingu, kai p ≤ 0,05. Rezultatai ir išvados. Nagrinėjant asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą smurtą artimoje aplinkoje patyrusioms moterims nustatyta, kad svarbi vieta tenka organizaciniams prieinamumo veiksniams, susijusiems su žmogiškaisiais ištekliais.Tyrimo metu išryškėjo dvi pagrindinės temos: specialistų kompetencija smurto atpažinimo, pagalbos ir prevencijos klausimais bei specialistų požiūris į smurtinį faktą ir smurtą patyrusią moterį. Nors gerėja smurtinių faktų identifikavimas, daugiau nei pusė apklaustų asmenų žino, kur galėtų rasti reikiamos informacijos smurto prevencijos klausimais, specialistai pasiteirauja apie esamą situaciją, leidžia besikreipiančioms moterims pasijusti saugioms ir pasitikėti gydytoju, vis dėlto smurtinį faktą kai kurie specialistai vis dar ignoruoja, atsainiai žvelgia į patį smurtą ir jį patyrusią moterį. Smurtą artimoje aplinkoje patyrusios moterys susiduria su stigma jų atžvilgiu. Specialistams trūksta žinių ir kompetencijos smurto atpažinimo, prevencijos klausimais, per pastaruosius dvejus metus net 8 iš 10 jų nėra dalyvavę smurto prevencijos ir atpažinimo mokymuose, dėl to ne visi smurto atvejai būna išaiškinti arba specialistai nežino, kaip tinkamai reaguoti į smurtinę situaciją. Reikšminiai žodžiai: smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugos, žmogiškieji ištekliai. [Iš leidinio]

ENObjective – to indentify the factors influencing the accessibility of personal health care services in terms of human resources for women who have experienced domestic violence from the point of view of women who have been subjected to violence, and from the point of view of specialists in personal health care and in the specialised support centres. Material and methods. A mixed research approach was used, integrating quantitative (questionnaire survey) and qualitative (semi-structured interviews) research methods. 217 out of 356 planned (61 %) health care professionals participated in the quantitative study and filled in the online questionnaire. Three groups of participants were formed for the qualitative study: women victims of domestic violence, professionals from personal health care institutions (PHCIs) and specialistsfrom specialised support centres. In all cases, a critical case sampling method was used. The qualitative research used a semi-structured individual interview method, following the interview guidelines. The interviews were carried out with 6 women victims of domestic violence, 5 professionals from different areas of the PHCIs and 6 professionals from different specialised support centres. The unit of data analysis wasthe text of the interviews. SPSS 22.0 for Windows was used to process the quantitative data, and descriptive statistics were used for the analysis. The statistical significance of the differences between the results was determined according to the χ² (chi-square) criterion. A difference was considered significant when p ≤ 0.05.Results and conclusions. Organisational accessibility factors related to human resources play an important role in the accessibility of personal health care services for women who have experienced domestic violence. Two main themes emerged from the study: the competence of professionals in identifying, assisting and preventing violence, and the attitudes of professionals towards the fact of violence and the woman who has experienced violence. The identification of violent facts is improving, more than half of the respondents know where they can find the necessary information on violence prevention issues, professionals enquire about the current situation, and make the women who come forward feelsafe and trust the doctor, the violent fact is still being ignored by some professionals, and the violence and the woman who has suffered violence are being treated casually. There is a stigma against women who have experienced domestic violence. There is a lack of knowledge and competence amongst professionals in recognising and preventing violence, and in the last two years 8 out of 10 professionals have not received training in violence prevention and recognition, which means that not all cases of violence are solved, or that professionals do not know how to react to a violent situation. Keywords: domestic violence against women, personal health services, human resources. [From the publication]