Mirtingumo ir jo netolygumų sąsajos su žmogaus socialinės raidos indeksu Lietuvoje 2001-2014 m.

LTTikslas – įvertinti mirtingumo ir jo netolygumų pagal išsilavinimą sąsajas su žmogaus socialinės raidos indeksu Lietuvoje 2001–2014 m. Tyrimo medžiaga ir metodai. Duomenys gauti sugretinus 2001 ir 2011 m. Lietuvos gyventojų ir būsto surašymų duomenis, mirties atvejus ir emigracijos įrašus. Tyrimas apėmė vyresnius nei 30 metų gyventojus, mirusius nuo visų mirties priežasčių, širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų, nelaimingų atsitikimų ir traumų bei virškinimo sistemos ligų 2001–2014 m. laikotarpiu. Mirtingumas pagal išsilavinimą (žemas / vidutinis / aukštas) apskaičiuotas 100 000 asmens stebėjimo metų ir standartizuotas pagal amžių. Mirtingumo pokyčiams įvertinti atlikta logaritminė tiesinė regresinė analizė. Vertinant mirtingumo netolygumus pagal išsilavinimą skaičiuotas santykinis netolygumų indeksas ir jo 95 proc. pasikliautinasis intervalas. Ryšiui tarp mirtingumo, santykinio netolygumų indekso ir žmogaus socialinės raidos indekso nustatyti skaičiuota Spirmeno koreliacija. Rezultatai. 2001 m. ir 2014 m. mirtingumas nuo visų mirties priežasčių, širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų, nelaimingų atsitikimų ir traumų bei virškinimo sistemos ligų buvo didesnis tarp gyventojų, įgijusių žemą išsilavinimą, lyginant su asmenimis, turinčiais vidutinį ir aukštą išsilavinimą (p <0,05). 2001–2014 m. mirtingumas nuo visų mirties priežasčių, širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų mažėjo tarp gyventojų, įgijusių vidutinį ir aukštą išsilavinimą, nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų – tarp visų išsilavinimo grupių (p <0,05). Mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų didėjo tarp gyventojų, įgijusių žemą išsilavinimą (po 3,4 proc. vidutiniškai per metus, p <0,05).Neigiama koreliacija tarp mirtingumo ir žmogaus socialinės raidos indekso nustatyta tarp visų išsilavinimo grupių mirtingumo nuo visų mirties priežasčių, širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų bei nelaimingų atsitikimų ir traumų, o teigiama – nuo virškinimo sistemos ligų, tačiau analizuojant mirtingumą ne nuo visų mirties priežasčių buvo gauta statistiškai reikšminga koreliacija. Stipri teigiama koreliacija tarp santykinio netolygumų ir žmogaus socialinės raidos indeksų nustatyta nuo visų mirties priežasčių bei širdies ir kraujagyslių ligų (p <0,05). Išvados. 2001–2014 m. Lietuvoje ne visose išsilavinimo grupėse ir ne dėl visų nagrinėtų mirties priežasčių (visos mirties priežastys, širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai, nelaimingi atsitikimai ir traumos bei virškinimo sistemos ligos) buvo nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp mirtingumo, santykinio netolygumų ir žmogaus socialinės raidos indeksų. Reikšminiai žodžiai: mirtingumas, netolygumai, pagrindinės mirties priežastys, žmogaus socialinės raidos indeksas, Lietuva. [Iš leidinio]

ENThe aim of study was to assess the association of mortality and mortality inequalities according to education levels with the human development index in Lithuania in 2001–2014. Material and methods. The data was obtained by comparing Lithuanian population and housing census data, death rates and emigration records in 2001 and 2011. The study included residents over the age of 30 who died of all causes, cardiovascular diseases, cancer, external causes, and gastrointestinal diseases between 2001 and 2014. Mortality by education (low / medium / high) was calculated per 100,000 person-years and standardized by age. For the assessment of mortality, the JoinPoint regression was applied. Inequalities in mortality were assessed using a relative index of inequality with its 95 % confidence intervals. Spearman’s correlation was calculated to determine the relationship between mortality, the relative index of inequality and the human development index. Results. In 2001 and 2014, mortality from all causes of death, cardiovascular diseases, cancer, external causes, and gastrointestinal diseases was higher in the low educated population compared to the population with medium and high education (p<0.05). Between 2001 and 2014, mortality rates declined for all causes of death, cardiovascular diseases, cancer among the population with medium and high levels of education, and for external causes among all education groups (p<0.05). Mortality increased only for gastrointestinal diseases among the population with low educational levels (on average by 3.4 % per year, p<0.05).A statistically significant correlation between mortality and the human development index was obtained for all analysed causes of death in all education groups, with the exception of all causes of death, cardiovascular diseases, and cancer among the low level of education population, and diseases of the gastrointestinal diseases among the population with high level of education. The correlation between the relative index of inequalities and the human development index was only between all causes of death and cardiovascular diseases (p<0.05). Conclusion. Between 2001 and 2014 statistically significant correlations between mortality and mortality inequalities and the human development index have not been found for all causes of death in Lithuania. Keywords: mortality, inequalities, major causes of death, human development index, Lithuania. [From the publication]