Profesinės kvalifikacijos tobulinimas nuotoliniu būdu: privalumai ir trūkumai iš šeimos gydytojų perspektyvos

LTTyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti Lietuvos šeimos gydytojų požiūrį į kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu tarp skirtingų amžiaus grupių bei viešosiose ir privačiose pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose (PASPĮ) dirbančių šeimos gydytojų. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimui atlikti pasirinktas anoniminės anketinės apklausos tyrimo metodas. Specialiai šiam tyrimui sukurta anketa respondentams buvo pateikta elektronine forma. Apklausoje dalyvavo Lietuvos PASPĮ dirbantys šeimos gydytojai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS Statistics 24.0 ir Microsoft Office Excel 2013 programas. Hipotezės apie požymių priklausomybes buvo tikrinamos taikant chi kvadratą (χ²). Rezultatai. Tyrime iš viso dalyvavo 188 šeimos gydytojai. Dauguma jų nurodė, jog tai puiki galimybė atnaujinti turimas žinias (86,8 proc.), mokytis patogiu metu (80,8 proc.) ir patogioje vietoje (76,9 proc.). Jauniausiai amžiaus grupei priklausantys tyrimo dalyviai, t. y. asmenys iki 30 m. (46,9 proc.), statistiškai reikšmingai (p <0,05) dažniau negu vyresni jų kolegos teigė, jog vyksta per mažai naudingų mokymų, kursų, konferencijų, jų manymu, nuotolinis kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas nekvalifikuotai ir jiems dažniau iškyla finansinių problemų. Vyriausiai amžiaus grupei priklausantys respondentai, t. y. vyresni nei 60 m. (16,7 proc.), statistiškai reikšmingai (p = 0,009) dažniau nurodė, kad nepakankamas kompiuterinis raštingumas yra viena iš priežasčių, trukdančių tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu. Privačiose PASPĮ dirbę šeimos gydytojai statistiškai reikšmingai (p = 0,019) dažniau negu jų kolegos iš viešųjų PASPĮ rinkosi atsakymo variantą, jog nuotolinis kvalifikacijos tobulinimas yra neefektyvus.Išvados. Nuotolinio kvalifikacijos tobulinimo privalumai, tyrime dalyvavusių šeimos gydytojų vertinimu, nesiskiria nei tarp įvairių amžiaus grupių, nei tarp viešosiose ar privačiose PASPĮ dirbančių respondentų, tačiau tyrimo dalyviai nurodo skirtingus nuotolinio kvalifikacijos tobulinimo trūkumus, priklausomai nuo amžiaus ir darbovietės. Reikšminiai žodžiai: šeimos gydytojai, kvalifikacijos tobulinimas nuotoliniu būdu, privalumai ir trūkumai, pirminė sveikatos priežiūra. [Iš leidinio]

ENAim. To evaluate and compare the attitude of Lithuanian family doctors to professional development remotely between different age groups and family doctors working in public and private primary health care (PHC) institutions. Material and methods. The research method of anonymous questionnaires was chosen for the research. A questionnaire designed specifically for this study and was provided to respondents in electronic form. The questionnaires were filled in by Lithuanian family doctors working in PHC institutions. Statistical analysis provided by using SPSS Statistics 24.0 and Microsoft Office Excel 2013 programs. Hypotheses about dependency of features were checked by calculation of χ2 criteria. Results. The questionnaires were filled by 188 family doctors. Most family doctors stated that distance continuing professional development is a great opportunity to update their knowledge (86.8 %), study at a convenient time (80.8 %), and in a convenient place (76.9 %). Family doctors up to 30 years, significantly (p <0.05) more often than older colleagues stated that there are too little useful training, courses, conferences, also, in their opinion, distance continuing development was organized unprofessional and they more often had financial difficulties to use distance education opportunities. Respondents older than 60 years, significantly (p = 0.009) more often indicated that insufficient computer literacy is an obstacle for them to improve their qualifications remotely. Family physicians working in private PHC were significantly (p = 0.019) more often than respondents working in public PHC institutions thought that this learning form is ineffective.Conclusions. Family doctors‘ opinions about the advantages of distance professional development do not differ between the different age groups or among the respondents working in public or private PHC institutions, but the respondents in this study point out different disadvantages of remote professional development depending on age and workplace. Keywords: family doctors, distance continuing professional development, advantages and disadvantages, primary health care. [From the publication]