Nepastebimas medinės architektūros grožis
LTMedinė architektūra turi savitus bruožus ir grožio standartus. Ji trapi, gyva ir šilta, gyvuoja kartu su žmogumi, o be žmogaus sunyksta. Medinis namas naujose formose pratęsia medžių gyvenimus. Nenuostabu, kad būdami mediniame name taip gerai jaučiamės. Ištisus šimtmečius būsto reikalais rūpinosi amatininkai, staliai, dailidės. Amatai buvo pagrindinė kūrybos kalvė. Amatų atsiradimas, įrankių įvaldymas sudarė prielaidas intelektualiam žmonijos augimui, davė impulsą kūrybinės minties, o kartu ir kultūros bei architektūros plėtrai. Statybos amatas prasidėjo nuo gyvenamojo būsto rentimo primityviais įrankiais ir per šimtmečius išsirutuliojo iki sudėtingų struktūrų, įrenginių, įmantrių meninių formų kūrimo reprezentacinės architektūros statiniuose. Per amatininkystę žengė pirmyn ir statybos technika, ir plito estetinės raiškos naujovės. Architektūra buvo bendra amatininko dailidės ir užsakovo kūryba, atspindėjusi to meto technines galimybes, visuomenės nuostatas, vietos tradicijas, savininko skonį ir poreikius. Statybos amatas – dailidystė – buvo viena intelektualiausių ir labiausiai gerbiamų profesijų. Dailidės buvo virtuozai, įvaldę medžio technologijas, konstrukcijas ir formas. [Iš straipsnio, p. 5]
- Kultūros paveldo sampratos Lietuvoje XX amžiuje : disertacija / Rasa Čepaitienė. Vilnius, 2003. 201 lap.
- Lietuvos architektūros istorija. 4, Lietuvos etninė architektūra nuo seniausių laikų iki 1918 m. / [sudarytoja Dalė Puodžiukienė ; mokslinė redaktorė Nijolė Lukšionytė]. Vilnius : Paveldas, 2014. 554 p.
- Naujos architektūros istorinėje aplinkoje estetinio vertinimo slenksčiai / Dalia Traškinaitė. Logos (Vilnius). 2019, 101, p. 207-217.
- Tradicijos sampratos šiuolaikinėje Lietuvoje / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Lituanistica. 2012, Nr. 2, p. 206-217.
