An Insight into quality education in Lithuania analyzed from the perspective of the education processes in higher education institutions

LTStraipsnio pradžioje holistiniu būdu aprašomas ryšys tarp aukštos kokybės švietimo ir tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimo, siekiant teigiamų visuomenės pokyčių ir žmogaus evoliucijos. Pereinant nuo santykio su rezultatais prie santykio su priemonėmis, dėmesys sutelkiamas į esminius švietimo kokybės deskriptorius, konkrečiai – besimokančiuosius, turinį, procesus, aplinką ir rezultatus bei jų sąsajas kompleksinėje sociokultūrinėje, politinėje ir ekonominėje sistemoje. Toliau straipsnyje pristatoma Lietuvos aukštojo mokslo sistema, atsižvelgiant į valstybės institucijų vaidmenį ir jų raidą pastaraisiais metais, ir pabrėžiamas sistemos veikimas remiantis įvairiais daugiausia su rinkos ekonomika susijusiais veiksniais, tokiais kaip užsienio studentų pritraukimas ir išlaikymo lygis bei bendras absolventų užimtumo lygis. Remiantis šiais faktiniais įrodymais kaip pagrindinis kintamasis pasirenkama procesų sąvoka ir, remiantis trečiosios šalies tyrimo išvadomis toliau tiriami ir klasifikuojami švietimo procesai Lietuvos aukštajame moksle. Darbe dar kartą patvirtinama prasmingų procesų svarba ugdyme ir pateikiami pavyzdžiai, kai funkciniuose akademiniuose klasteriuose buvo laikomasi stiprios studijų etikos, kai, siekiant ilgalaikio efektyvumo, vietoje įprasto „iš viršaus į apačią“ metodo buvo palaikomi studentų ir dėstytojų akademiniai santykiai „iš apačios į viršų“. Vienas iš siūlomų sprendimų, skirtų pagerinti akademinių klasterių funkcionavimą didinant klasterio narių vidinį verslumą yra HEIinnovate įrankio, skirto savęs vertinimui, naudojimas. Taip pat aprašoma, kaip buvo stebima ir vertinama rezultatų raida ilgame laikotarpyje naudojant meritokratinę sistemą atlyginti už pažangą, tačiau išsakoma ir kritinė nuomonė dėl meritokratijos nepatikimumo ir netikslumo.Kitas pasiūlytas sprendimas – kaip savęs įsivertinimo įrankį naudoti GRIT skalę, kuri parodo tikimybę pasiekti vertinamojo ilgalaikius tikslus atsižvelgiant į jo asmeninę aistrą ir atkaklumą kaip įtaką darančius veiksnius. Straipsnyje toliau aprašomi investicijų į švietimą grąžos rezultatai ir jo individuali bei sisteminė nauda, tačiau, kita vertus, pateikiami prieštaravimai dėl žmogiškojo kapitalo modelio pasenimo ir riboto ryšio tarp švietimo ir darbo ekonomikos, pristatant skaitmeninio teilorizmo sąvoką. Galiausiai straipsnyje pabrėžiama vidinė švietimo vertė, paremta patobulintu švietimo procesų vertės pasiūlymu. Pabrėžiami akademiniai klasteriai ir sutelkiamas dėmesys į darbuotojų vertės pasiūlymo dėstytojams gerinimą, grindžiamą didėjančiu pasitenkinimu darbu, ir kliento vertės pasiūlymo studentams tobulinimą, paremtą tvirtesniais švietimo procesais. Atsižvelgiant į diskusiją apie žinias, įgautas į dalyką koncentruotose studijų programose prieš žinias, įgautas į besimokantįjį orentuotose studijų programose, išvadose siūloma įgyvendinti hibridinius sprendimus, kurie apjungia kompetencinių žinių panaudojimą, paremtą refleksiniu pedagoginiu procesu, ir, kaip šalutinį poveikį, pagerinti vertės didinimą aukštojo mokslo įstaigose ir nacionaliniu lygmeniu. [Iš leidinio]

ENThe study has a broad approach and describes the relation between high-quality education and achieving the sustainable development goals, for positive society change and human evolution. In a narrow approach, the study presents the intrinsic importance of functional clusters in higher education and highlights the advantages of a solid student-teacher academic relationship and their benefits for increased competitiveness. In a specific approach, a bottom-up method is proposed for improving the value proposition, tracking long-term performance, and obtaining a high return on investment in education. Finally, it stresses on the need for more robust education processes, based on proposed hybrid solutions that combines the use of reflexive pedagogy and competence knowledge, with the potential to ensure progress in Lithuanian HEIs. Keywords: education processes quality, transversal value proposition in higher education, student-centered learning process, performance in academic clusters, academic return on investment, reflexive pedagogy, competence knowledge. [From the publication]

• Edukologija / Education
• Vadyba / Management