Pareigūnų priesaikos reikšmė Lietuvos istorijoje ir konstitucinėje teisėje

LTPriesaika buvo žinoma dar nuo senovės laikų. Apeiginio ar religinio pobūdžio priesaika, iš pradžių siejama daugiau su papročiais bei moralinėmis normomis, vėliau įgijo kitokią reikšmę, ypač kuomet tai buvo įtvirtinta teisiniuose dokumentuose. Priesaikos esmė – visuomenėje pripažįstamų vertybių puoselėjimas, pagarba žmogui, ištikimybė valstybei, sąžiningumas, teisingumas. Straipsnyje analizuojama pareigūnų priesaikos reikšmė Lietuvos istorijoje ir teisėje. Istorinė teisės šaltinių analizė parodė, kad paprotinio, religinio, o vėliau ir teisinio pobūdžio priesaika tampa pagrindiniu teisingumą palaikančiu metodu. Pareigūnų priesaika dabartinės LR Konstitucijos kontekse yra svarbi šiais aspektais: pareigūnas gauna įgaliojimus veikti tik prisiekus; nesilaikant priesaikos galima netekti užimamų pareigų; tuo pačiu tai yra teisiškai reikšmingas įsipareigojimas valstybei ir tautai. Reikšminiai žodžiai: priesaika, pareigūnai, Lietuvos Statutai, iškilmingas pasižadėjimas, Konstitucija. [Iš leidinio]

ENThe oath is well known from old ages. Ritual or religious oath, initially associated more with customs and moral norms, later it acquired a different meaning, especially when it was legitimated. The point of the oath - upholding values recognized by society, respect for the individual, the state loyalty, conscientiousness, justice. The article analyzes the significance of the oath of officials of Lithuanian history and law. Analysis of historical sources of law showed that customary, religious, and then the legal nature of the oath becomes the main method for supporting justice. The oath of officials in the modern Constitution is important by the following aspects: officer shall be empowered to act only after taking an oath; breach of the oath can be a reason to deprive of his position; it is legally significant commitment to the state and nation. [From the publication]