Slaugos studentų patirtis studijų praktikoje: mirštančiųjų slaugymo ypatumai

LTPasaulyje didėjant paliatyviosios slaugos poreikiui, vis didesnis dėmesys kreipiamas slaugos studentų, kaip būsimųjų slaugytojų, rengimui. Naujausi slaugos studentų patirties su mirštančiais pacientais tyrimai rodo, kad mokymasis slaugyti mirštančiuosius apima ne tik profesines žinias, bet ir stiprius emocinius išgyvenimus. Tyrimo tikslas – atskleisti slaugos studentų patirtis, slaugant mirštančius pacientus praktikos metu. Atliktas kokybinis tyrimas. Pasirinktas interpretatyvios fenomenologijos tyrimo metodas ir taikytas reflektyvusis hermeneutinis procesas, siekiant suprasti ir interpretuoti fenomeną. Duomenų rinkimo metodas – giluminis interviu. Tyrime dalyvavo 11 antro kurso bendrosios praktikos slaugos studijų programos studenčių. Tyrimas atskleidė, kad studentams svarbus ne tik praktinių įgūdžių tobulinimas praktikos metu, bet ir kylančių emocijų, susiduriant su žmogaus mirtimi, apmąstymas. Praktikos atlikimas slaugant mirštančiuosius gal būti įvardijamas kaip asmeninis iššūkis, skatinantis vertybinių nuostatų pokyčius. Paciento kančios matymas, visiška paciento priklausomybė nuo personalo, studento nemokėjimas psichologiškai palaikyti paciento ir jo artimųjų gali būti įvardijami kaip pagrindiniai sunkumai, slaugant mirštančius pacientus. Pagrindinai veiksniai, lengvinantys mokymąsi slaugyti pacientus, yra personalo ir mentoriaus pagalba bei parama, situacijos reflektavimas. Studentų mokymąsi labiausiai sunkino paciento nesusitaikymas su mirtimi. Svarbus ne tik studentų gebėjimas savarankiškai prisitaikyti prie stresinių situacijų slaugant mirštančius pacientus, bet ir personalo bei mentoriaus pagalba adaptuojantis. Raktažodžiai: slaugos studentų patirtys, mirštantys pacientai, reflektavimas. [Iš leidinio]

ENGrowing global demand for palliative care, increasing focus on training nursing students. Recent research on the experience of nursing patients with dying patients suggests that learning to care for the dying involves not only professional knowledge but also strong emotional experiences. A qualitative study was conducted to reveal the experience of nursing students with dying patients during practice. The research method of interpretive phenomenology was chosen and a reflective hermeneutic process was applied to understand and interpret the phenomenon. Data collection method - in-depth interview. The study involved 11 second-year general practice nursing students. The study revealed that it is important for students not only to develop practical skills during practice, but also to reflect on the emotions that arise in the face of a person’s death. Performing practice in caring for the dying can be described as a personal challenge that encourages changes in values. Seeing the patient’s suffering, the patient’s complete dependence on staff, as well as the student’s inability to psychologically support the patient and their loved ones can be cited as justifications for caring for dying patients. The main factors facilitating learning to care for patients are the help and support of staff and mentors, and reflection on the situation. Student learning was hampered most by the patient’s disagreement with death. Not only is the students‘ ability to adapt independently to stressful situations when caring for dying patients, but also to adapt with the help of staff and a mentor. Keywords: nurse student‘s experience, dying patients reflection. [From the publication]