Kompleksinę negalią turinčių paauglių funkcinės veiklos kaita, taikant šokamojo folkloro programą

LTŽmogaus funkcinė veikla yra integralus daugiamatis komponentas, apibūdinamas kaip veiksmai, kuriuos asmuo atlieka savarankiškai ir motyvuotai, siekdamas prasmingos asmeninės gerovės. Atvejo tyrimo tikslas – atskleisti kompleksinę (sunkią) negalią turinčių paauglių judesių dinamikos ir socialinių santykių kaitą, taikant šokamojo folkloro programą. Tyrimas atliktas miesto specialiojoje mokykloje nuo 2020-10-01 iki 2021-03-08. Mokyklos administracija ir tėvai, supažindinti su tyrimo eiga, davė sutikimus užsiėmimus filmuoti ir skleisti duomenis. Tiriamieji dalyvavo šokamojo folkloro programoje, adaptuotoje paaugliams, turintiems kompleksinę negalią, pagal S. Zvicevičienės metodiką (2018). Vyko dešimt individualių sesijų du kartus per savaitę po 30 minučių. Asmeniniai duomenys buvo koduojami, taip užtikrinant duomenų anonimiškumą. Patogiosios atrankos būdu atrinkti trys 13 metų berniukai, turintys kompleksinę (sunkią) negalią. Tyrimo metodai. Kūno analizės metodas pagal N. J. Oganesian (rus. Н.Ю. Оганесян, 2009), filmavimas, stebėjimas, kokybinė duomenų analizė. Empirinių duomenų analizė atlikta naudojantis Microsoft Office programų paketu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad šokamasis folkloras buvo puiki patirtis tiriamųjų emocijoms bei socialinių ryšių plėtotei ir pagerino bendrąją judesių dinamiką. Tyrimo metu nustatyta, kad kompleksinės negalios ypatumai skirtingai paveikė tiriamųjų judesių dinamikos rodiklius bei emocinį tiriamojo ir terapeuto ryšį. Raktažodžiai: kompleksinė negalia, judesio dinamika, socialiniai ryšiai, šokio-judesio terapija, šokamasis folkloras. [Iš leidinio]

ENHuman functional activity is an integral multidimensional component defined as the actions that a person performs in an autonomous and motivated manner in order to achieve meaningful personal well-being. The aim of this case study was to determine the individual effects of dance folklore on the movement dynamics and the development of social connection in adolescents with complex (severe) disabilities. The study was conducted in City’s School from 1 October 2020 to 8 March 2021. The school administration and parents were well informed about the aim/reason for study, gave their consent for the filming of the sessions and the dissemination of data. The subjects participated in a dance folklore programme adapted for adolescents with complex disabilities, which was based the methodology of S. Zvicevičienė (2018). Ten individual 30 min long sessions took place twice a week. Personal data were coded, thus ensuring data anonymity. Three 13-year-old boys with complex (severe) disabilities were selected using convenience sampling method sampling method. Research methods: "Body analysis method" by N. J. Oganesian (russ. Н.Ю. Оганесян, 2009), filming, observation and analysis of empirical data were performed using Microsoft Office package. The results of the study revealed that folklore dancing was an positive experience for the subjects’ emotions and development of social relations, as well as helped to improve the general dynamics of movements. The study found that the characteristics of the complex disability had different effects on the subjects’ movement dynamics and the emotional climate between the subject and the therapist. Keywords: complex disability, movement dynamics, social relationships, dance therapy, dance folklore. [From the publication]

• Sociopsichologinė mokinių adaptacija integruoto ugdymo aplinkoje / Laimutė Samsonienė, Greta Gasiūnaitė. Filosofija. Sociologija. 2016, t. 27, Nr. 4, p. 373-382.
• Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymas ir terapija, taikant lietuvių šokomąjį foklorą : disertacija / Solveiga Zvicevičienė. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018. 202 p.