Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pacientų savižudybės krizė COVID-19 pandemijos akivaizdoje

LTTyrimu siekta išsiaiškinti, kokio amžiaus, lyties ir kokius psichikos sutrikimus turintys VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) pacientai dažniau išgyvena savižudybės krizes, ar pandemija padažnino savižudybės krizes ir kokios grupės buvo labiausiai paveiktos. Tyrimo imtis – visi RVPL pacientai, kuriems nuo 2019 m. I ketvirčio iki 2021 m. II ketvirčio buvo atliktas savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinis vertinimas (N = 1323; amžius: nuo 10 iki 91 m., vid. 37,61 m.; 51,8 % vyrų ir 48,2 % moterų). Nustatyta, kad moterų imtyje savižudybės krizė dažniausiai pasitaiko 10–19 m. amžiaus, vėliau dažnis pastoviai mažėja; vyrų imtyje savižudybių krizių dažnis didėja nuo 10–19 m., pasiekia piką 30–39 m. amžiaus, o vėliau mažėja. Rečiausiai savižudybės krizes išgyvena 80>m. vyrai. Moterų imtyje savižudybės krizė dažniausia tarp pacienčių, kurių pagrindinė diagnozė yra šizofrenijos spektro sutrikimas; vyrų imtyje – asmenybės sutrikimas. Daugiau nei pusei savižudybės krizę išgyvenančių pacientų diagnozuotas sutrikimas dėl psichoaktyviųjų medžiagų (PAM) vartojimo. Dažniausia sutrikimų kombinacija – sutrikimas dėl PAM vartojimo kartu su asmenybės sutrikimu, ypač 20–49 m. amžiaus vyrų grupėje. Potrauminio streso sutrikimo diagnozė nustatoma ypač retai (0,5% atvejų). Tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2019 m. I ketvirčio iki 2021 m. II ketvirčio) bendrasis savižudybių krizių dažnis nepakito, tačiau nustatyti pokyčiai atskirose grupėse: daugėja savižudybių krizių 30–39 m. ir 80>m. vyrų grupėse, tarp vyrų, kuriems nustatyti sutrikimai dėl PAM vartojimo ir organiniai psichikos sutrikimai; ir 70–79 m. moterų grupėje. Raktažodžiai: savižudybės krizė, psichiatrijos pacientai, COVID-19 pandemija. [Iš leidinio]

ENThe aim of this study was to find out at what age, what gender and with what mental disorders patients of Republican Vilnius psychiatric hospital (RVPH) were more likely to experience suicide crisis, as well whether the pandemic increased suicide crisis rates and which groups were affected the most. This study sample – all RVPH patients who in the period of 2019 I quarter to 2021 II quarter were assessed with psychosocial assessment form for people surviving suicide crisis (N = 1323; age: from 10 to 91, mean 37,61; 51,8 % men and 48,2 % women). In the sample of women, suicide crisis was found to be most common among 10–19 years of age, the frequency decreased steadily in the later age; in the sample of men, the frequency of suicide crisis increased from 10–19 years of age, reached a peak in 30–39 years of age, and later it decreased, suicide crisis was the rarest in 80+ years men. In the sample of women, suicide crisis was most common among patients with a primary diagnosis of schizophrenia spectrum disorder, while in a sample of men – with a personality disorder. More than half of the patients experiencing a suicide crisis have been also diagnosed with a disorder related to the use of psychoactive substances (PAS). The most common combination of disorders was a disorder related to the use of PAS in combination with a personality disorder, especially in the 20–49 age group of men. The diagnosis of PTSD was extremely rare (0.5% of cases). In general, in the period from 2019 I quarter to 2021 II quarter the frequency of suicide crisis did not change, yet changes were found in separate groups: the number of suicide crisis increased in 30–39 and 80+ groups of men, who were diagnosed with disorders related to PAS use and organic mental disorders; also, in a group of 70–79 years old women. Keywords: suicide crisis, psychiatric patients, COVID-19 pandemic. [From the publication]

• Factors associated with suicide ideation in Lithuania and Poland amid the COVID-19 pandemic / Odeta Gelezelyte, Malgorzata Dragan, Piotr Grajewski, Monika Kvedaraite, Annett Lotzin, Magdalena Skrodzka, Auguste Nomeikaite, Evaldas Kazlauskas. Crisis. 2021, Online First, p. 1-8.
• "No posttraumatic stress disorder in Lithuania" : national health care fails to identify PTSD / Evaldas Kazlauskas, Paulina Zelviene, and Jonas Eimontas. Journal of traumatic stress. 2017, 30, p. 99-102.