LTSveikatos raštingumas – svarbi ir dar mažai tyrinėta visuomenės sveikatos sritis. Ribotas sveikatos raštingumas susijęs su blogesne sveikatos būkle ir didesnėmis sąnaudomis. Paauglystės laikotarpiu susiformavusi sveikatos elgsena turi įtakos suaugusiųjų sveikatos rezultatams, todėl svarbu plėtoti ir vertinti visuomenės sveikatos intervencijas, kurios skatintų geresnį paauglių ir jaunimo sveikatos informacijos supratimą ir jos panaudojimą. Tyrimo tikslas. Nustatyti pagrindinių ir vidurinių mokyklų 11-12 bei gimnazijų III-IV (toliau – 11-12; III-IV) klasių mokinių rūkymo ir sveikatos raštingumo sąsajas. Tyrimo metodai. Anoniminės anketinės apklausos metodu buvo apklausti 1038 Lietuvos mokyklų 11-12; III-IV klasių mokiniai. Sveikatos raštingumo lygiui įvertinti naudotas išsamus 47 klausimų Sveikatos raštingumo tyrimo klausimynas HLS-EU-Q47, išverstas į lietuvių kalbą [20]. Kitą anketos dalį sudaro socialiniai demografiniai klausimai ir klausimai apie rūkymą. Statistinė analizė atlikta naudojant statistinių duomenų apdorojimo programas SPSS, Microsoft Excel ir WinPepi. Kategorinių duomenų analizei buvo naudojamas chi kvadrato (χ2) kriterijus ir Fisher palyginimo testas. Dviems nepriklausomoms ranginėms imtims naudotas Mann-Whitney U testas, o kelioms nepriklausomoms ranginėms imtims – Kruskal-Wallis testas. Ryšiams tarp ranginių kintamųjų nustatyti buvo naudojamas Spearmen koreliacijos koeficientas (rs).Rezultatai. Daugiau kaip pusės (53,3 proc.) mokinių sveikatos raštingumo lygis buvo pakankamas arba puikus, o kas 10 mokiniui nustatytas neadekvatus sveikatos raštingumo lygis. Berniukų ir 11 (III) klasių mokinių sveikatos raštingumas prastesnis, nei mergaičių (p=<0,001) ir 12 (IV) klasių mokinių (p=<0,001). Penktadalis mokinių nuolat rūko. Rūkančių berniukų daugiau, nei mergaičių (p=<0,001). Nustatytos sąsajos tarp mokinių rūkymo ir sveikatos raštingumo: rūkančių mokinių, kurių aukštesnis sveikatos raštingumo lygis, yra mažiau, nei rūkančiųjų, kurių sveikatos raštingumo lygis žemesnis (rs=0,534, p<0,001). Raktažodžiai: sveikatos raštingumas, rūkymas, paaugliai, mokiniai. [Iš leidinio]
ENBackground. Health literacy is an important and established area in public health. Limited health literacy is linked to worse health outcomes and higher costs. Adolescents need special attention, cause health behaviour developed during this period impacts health outcomes in adults. Therefore, it is important to develop and evaluate interventions that can promote a greater understanding and using health information for adolescent. The aim of the study: To assess health literacy level and smoking of 11-12 grades schoolchildren. Methods. Schoolchildren were questioned using anonymous survey method. The HLS-EU-Q47 comprehensive health literacy questionnaire of 47 items, translated into Lithuanian language, has been used to assess health literacy level. The respondents were also asked about socio-demographic characteristics, smoking status and other factors, which can be associated with health literacy. The statistical analysis were performed using the statistical data processing program SPSS, Microsoft Excel and WinPepi. Chi-square criterion (χ2) and Fisher’s comparison test were used for categorical data analysis. For two unrelated ranked samples, the Mann - Whitney U test was used, and for several unrelated ranked samples, the Kruskal - Wallis test was used. Spearmen correlation coefficient (rs) was used to determine the relationships between rank variables. Scale of correlation coefficient values: 0 - no relationship, 0 to 0.2 – very weak relationship, 0.2 to 0.5 - weak, 0.5 to 0.7 – medium, 0,7 to 1 - strong, 1 - very strong relationship. The reliability coefficient of the survey was p<0,05.Results. The data showed that more than half of schoolchildren (53,3 percent) manifested sufficient or excellent level of health literacy. One-fifth (20,4 %) of 11-12 grades schoolchildren has excellent health literacy and almost every tenth (9,5 percent) schoolchildren has low health literacy. The health literacy was lower for boys than for girls (p=<0.001), and lower for 11th graders than for 12th graders (p=<0.001). 68,6 percent of the 11th graders and 41,4 percent (p=<0.001) of the 12th graders have sufficient or excellent health literacy. Analyzing student smoking, one in four (20,5 percent) schoolchildren smoke, 17 percent smoke sometimes, and 63 percent replied they did not smoke. There are more boys smoking than girls (p=<0.001). Limited health literacy is associated with smoking addiction. Smoking schoolchildren have lower level of health literacy compared to non-smoking schoolchildren (rs=0,534, p=<0.001). Conclusions. More than half of the schoolchildren manifested sufficient or excellent level of health literacy. The health literacy was lower for boys than for girls, and lower for 11th graders than for 12th graders. One fifth of schoolchildren smoke constantly. There are more boys smoking than girls. There is medium relationship between smoking and health literacy. Keywords: health literacy, adolescent, schoolchildren, health, smoking, health behaviour, addictions. [From the publication]