Fiziologinio afekto būsenos reikšmė nužudymui ir sunkiam sveikatos sutrikdymui kvalifikuoti

LTLietuvos ir visų demokratinių valstybių teisėje žmogaus gyvybė bei jo sveikata yra laikomos svarbiausiomis vertybėmis, kurios unikalios tuo, kad yra visų kitų žmogaus vertybių sąlyga ir pagrindas. Žmogaus gyvybė ir sveikatos apsauga gali būti užtikrinama priimant įvairių teisės šakų normas, taip pat nustatant baudžiamąją atsakomybę už kėsinimąsi į žmogaus gyvybę ir sveikatą. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) atsakomybė už paprastą ir kvalifikuotą nužudymą numatyta 129 straipsnyje, o už sunkų sveikatos sutrikdymą - 135 straipsnyje. Be to, šios nusikalstamos veikos gali būti padaromos kaltininkui esant riboto pakaltinamumo būsenoje (fiziologinis afektas), todėl įstatymų leidėjas tokias veikas laiko privilegijuotomis ir įtvirtina atsakomybę už nužudymą ir sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus atskirose kodekso normose (BK 130 str. ir 136 str.). Nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo afekto būsenoje kvalifikavimo ir atribojimo klausimai yra pakankamai sudėtingi praktiniu aspektu ne tik teisininkams, bet ir teismo psichiatrams, nes dažniausiai tiriamojo asmens psichikos būsena nusikalstamos veikos metu yra ištiriama žymiai vėliau, t. y. ekspertai turi duoti išvadą apie tiriamojo subjekto psichikos būseną praeityje. Šio tiriamojo darbo metu atlikta 20 baudžiamųjų bylų medžiagos analizė leidžia padaryti išvadą, jog tik pavieniais atvejais konstatuojama, kad kaltininkas padarė nužudymą ar sunkų sveikatos sutrikdymą fiziologinio afekto sukeltoje būsenoje. Dažniausiai analizuojamas nusikalstamas veikas padaro pakaltinami subjektai, o žymiai rečiau – psichikos ligoniai, t. y. nepakaltinami asmenys. Raktažodžiai: nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas, neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo asmens poelgis, patologinis ir fiziologinis afektas, teismo psichiatrinė ekspertizė. [Iš leidinio]

ENBased on the laws of Lithuania and all democratic states, human life and health are considered as the most important values as well as a unique condition and basis of all other human values. Protection of human life and health may be ensured by establishing standards of various legal fields as well as determining criminal liability for encroachment on human life and health. The Criminal Code of the Republic of Lithuania (hereinafter referred to as the CC) determines liability for a simple or qualified homicide in Article 129, whereas grievous bodily injury is covered in Article 135. Moreover, the aforementioned criminal acts may be committed when the perpetrator is in the state of diminished responsibility (physiological affect), therefore the legislator considers such acts to be exclusive and establishes liability for homicide and grievous bodily injury in a highly agitated state in different regulations of the Code (Art. 130 and Art. 136 of the CC). The issues of qualification and dissociation of homicide and grievous bodily injury in the state of affect are rather complicated in terms of the practical aspect there of not only for lawyers but for forensic psychiatrists as well because usually the mental state of the subject at the time of the crime is examined much later, i.e. the experts must provide conclusions about the mental state of the subject in the past.Analysis of the material of 20 criminal cases done within the course of this research paper enables to draw a conclusion that there are only individual cases stating that the perpetrator committed a homicide and grievous bodily injury in a state caused by a physiological affect. The criminal acts under analysis are mostly committed by mentally sane individuals, whereas mental patients, i.e. insane people, get involved in them significantly less frequently. Key words: homicide, grievous bodily injury, illegal or highly offensive action of the victim, pathological and physiological affect, forensic psychiatric examination. [From the publication]

• Probleminiai žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos klausimo aspektai nužudymo kontekste / Albertas Milinis, Agnė Baranskaitė, Armanas Abramavičius. Jurisprudencija. 2011, Nr. 18 (3), p. 1123-1143.
• Riboto pakaltinamumo sampratos problematika lyginamuoju aspektu / Edita Gruodytė, Neringa Palionienė. Globalizacijos iššūkiai baudžiamajai justicijai / redakcinė kolegija: vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas ... [et al.]. Vilnius: Registrų centras, 2014. P. 57-76.
• Sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus (Baudžiamojo kodekso 136 straipsnis) požymiai / Rita Aliukonienė. Lietuvos Respublikos Baudžiamajam kodeksui - 10 metų / vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas. Vilnius: Registrų centras, 2011. P. 301-318.
• Veika kaip vienas iš sunkaus sveikatos sutrikdymo objektyviųjų požymių / Rita Aliukonienė. Teisė. 2013, t. 87, p. 20-33.