A Myopic vision : risks beyond the Maastricht inflation criteria
LTStraipsnyje nagrinėjami Lietuvos siekiai ir pastangos artimiausiu metu įsijungti į eurozoną. Be to, didelį dėmesį autoriai skiria verslo konkurencingumo ir apskritai visos šalies ekonominio augimo pavojams, kurie slypi už griežtų Mastrichto infliacijos kriterijaus reikalavimų. Gretinant Europos Sąjungos dokumentuose deklaruojamus siekius, reikalavimus ir kriterijus aiškėja, kad ne visada yra naudinga kuo skubiau ir bet kokia kaina vykdyti Mastrichto infliacijos kriterijų tam, kad būtų leista vietoje šalies nacionalinės valiutos lito įsivesti eurą. Tyrimas rodo, kad yra nemažai argumentų, liudijančių tai, jog neverta skubėti įsivesti eurą tuo atveju, kai šalis orientuojasi į vidutinės ar ilgalaikės trukmės augimo strategiją. Tai rodo, Lenkijos ir Estijos patirtis. Tada reikia daugiau tolerancijos infliacijai ir kainų augimui laikotarpyje iki euro įvedimo. Kitu atveju, kai prioritetas yra įmanomai greitas euro įvedimas mažiau susitelkiant į tolimesnio augimo perspektyvas, Mastrichto kriterijaus vykdymas tam tikrą laiką tampa tikslu o ne valstybės strateginių siekių priemone. Antrasis kelias yra patrauklus tuo, kad duoda gretos sėkmės regimybę. Tačiau jis yra pavojingas vidutinės trukmės perspektyvoje, nes šalis patirs daugiau sunkumų, kai ateityje reikės išlaikyti kainų stabilumo ir pageidautino infliacijos lygio ir tuo pat metu užtikrinti aukštus ekonominio augimo ir gyvenimo kokybės gerėjimo rodiklius. [Iš leidinio]
ENThe aim of the paper is to present insights gained from the analysis of Lithuania's exertion and intentions to join the Eurozone. We specify the economic and business competitiveness situation of the accession seeking country facing the Maastricht inflation criterion. Using a juxtaposition methodology, we find out that not in all cases the country must satisfy inflation criterion and not rush to accession of the Eurozone. If the country puts enough weight on the future, there is a strong case that the accession into the Eurozone will occur and demonstrate more tolerance towards inflation in the pre-accession time. If the country puts less weight on the future, then the accession can be fast. However in this case the new member state country will face difficulties to harmonize price stability and low inflation with economic growth, raising of the standard of living, and quality of life. [From the publication]
- Business clusters and the potential of the biotechnology sector in Lithuania / Vincentas R. Giedraitis, Aušra Rastenienė, Tom Notten. Ekonomika. 2009, t. 87, p. 81-89.
- Defliacinė ekonomika: rizika ar galimybė šalių ūkiams? / Mindaugas Dapkus, Jūratė Pridotkienė. Ekonomika ir vadyba. 2011, Nr. 16, p. 159-166.
- Europos pinigai / Stasys Kropas, Rūta Kropienė. Vilnius : Lietuvos bankas, 2005. 351 p.
- Innovation in "new” and "old” Europe : a comparison of the Lithuanian and Bavarian biotechnology sectors / Maik Hüettinger, Vincentas Rolandas Giedraitis, Aušra Rastenienė. Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai. 2011, t. 5, Nr. 1, p. 49-62.
- The European Union in a transition economy / Willem Karei M. Brauers, Romualdas Ginevičius, Edmundas Kazimieras Zavadskas, Jurgita Antuchevičienė. Transformations in business & economics. 2007, vol. 6, no. 2 (12), p. 21-37.
- The Forecast of the state admissible borrowing limits: the case of Lithuania / Žaneta Štuopytė, Andrius Guzavičius. Transformations in business & economics. 2008, vol. 7, no. 2 (14), suppl. B, p. 130-142.
- What most influences core-periphery mobility? / Vincentas R. Giedraitis, Thomas E. H. Notten. LCC liberal arts studies. 2009, 2, p. 111-122.
