Ar jėzuitai regi vizijas? Musninkų šv. Ignaco Lojolos paveikslas

LTBaroko menas kaip jėzuitiško dvasingumo raiška, barokinė vizijų ir ekstazių ikonografija aptariami remiantis istoriografine perspektyva, šv. Ignaco Lojolos portreto geneze ir Musninkų bažnyčios šv. Ignaco Lojolos paveikslo ikonografija. Žymiausias šv. Ignaco Lojolos kūrinys "Dvasinės pratybos" (1535–1548) darė įtaką architektūrai ir menui, tačiau toji įtaka nebuvo vienareikšmiška. Musninkų šv. Ignaco Lojolos paveikslas siejasi su kanonizaciniu šventojo raižiniu, matomas sekimas „tikruoju“ romietiškuoju portretu, įžvelgiami Piligrimo pasakojimo La Stortos vizijos atributai. Paveikslas anksčiau netyrinėtas, patyręs pertapymų, visgi liudija kūrinio originalumą, praskleidžia užsakovo kun. Juozapo Šimkūno ir to laiko politinį istorinį kontekstą, parodo pastangas įdiegti šv. Ignaco Lojolos gerbimą XIX–XX a. sandūroje Musninkų parapijoje. Reikšminiai žodžiai: šv. Ignacas Lojola, Musninkų bažnyčia, vizija, portretas, La Storta, jėzuitai. [Iš leidinio]

ENIn the article, baroque art as an expression of Jesuit spirituality and the baroque iconography of visions and ecstasies are discussed from the historiographic perspective based on the genesis of the portrait of St Ignatius of Loyola and the iconography of the painting of St Ignatius of Loyola held in the Musninkai church. The image of the painting of St Ignatius of Loyola of the Musninkai church, which was acquired with the funds of its dean, Reverend Juozapas Šimkūnas (1862–1932), and the Kosinski family in 1901, is rare and has not been researched in Lithuania. The painting was intended for the second tier of the Altar of the Rosary, and its iconography points to St Ignatius’s famous spiritual experience in La Storta, described in A Pilgrim’s Account. However, the image does not show the main character of the vision – Christ bearing the cross, thus we cannot call this work a “vision”. The personality of the Reverend Juozapas Šimkūnas, the date of creating the painting and its iconography raises the questions: what prompted him to commission the image of St Ignatius for the Musninkai parish? Did the Reverend Šimkūnas have a middle name, Ignas? Did the commissioning of the painting in 1901 in Lithuania, which was then part of the Russian Empire, where the activity of the Jesuits was banned and Jesuits were forbidden to enter Russia, have a political undertone? Could the training of priests based on the Rule of St Ignatius in the 19th century have kindled devotion to the holy founder of the Society of Jesus? Did the Reverend Šimkūnas come by the tsarist propaganda booklet "И. Лойола: его жизнь и общественная деятельность" (Ignacy of Loyola: His Life and Social Activity) published in St Petersburg in 1890, which contained a portrait engraving of St Ignatius of Loyola?.Could he have been inspired not only by the veneration of St Ignatius, but also by the activity of the Fraternity of the Rosary and the position of the altar? There are no clear answers to these questions, but one can presume that the context of tsarist oppression might have strengthened the determination of “the people’s priest strongly committed to the Lithuanian cause” to show his Catholic loyalty to the Roman pope by using the iconography of “the Roman apostle” St Ignatius of Loyola. It may have been a sincere attempt of the Musninkai dean, Reverend Šimkūnas, to instil devotion to his patron in the parish, as well as his personal identification with the prominent Pilgrim and the industrious revitalizer of the Catholic Church. Though many questions are raised in the article and the answers are only hypothetical, the detailed discussion of the painting of St Ignatius of Loyola in Musnininkai as a witness to the historical era opens the way to wider research on Ignatian spirituality in Lithuania. Keywords: St Ignatius of Loyola, Musninkai church, vision, portrait, La Storta, Jesuits. [From the publication]

• Dangaus miestas : Vilniaus vienuolynų palikimas Bažnytinio paveldo muziejuje / sudarytoja Dalia Vasiliūnienė. Vilnius : Bažnytinio paveldo muziejus, 2020. 353 p.
• Kaip atvaizduoti (ne)matoma? Vaizdas ankstyvuosiuose jėzuitų spaudiniuose / Eleonora Buožytė. Naujasis Židinys - Aidai. 2018, Nr. 7, p. 31-37.
• Krikščionybės Lietuvoje istorija / sudarytojas Vytautas Ališauskas. Vilnius : Aidai, 2006. 595 p.
• Lietuvių kalbos vartojimo bažnyčioje ir lietuviškos spaudos plitimo sąsajos 1870–1914 metais / Vytautas Merkys. Musninkai. Kernavė. Čiobiškis / sudarytojai: Stanislovas Buchaveckas, Jadvyga Barbaravičienė, Povilas Krikščiūnas. Vilnius: Versmė, 2005. P. 197-204. Vilnius: Versmė, 2011. P. 542-549.
• Lietuvos jėzuitų provincijos statybinė veikla: Vilniaus profesų namų Šv. Kazimiero bažnyčia XVII-XVIII amžiais : disertacija / Neringa Markauskaitė. Vilnius, 2004. 2 t.
• Lietuvos sakralinė dailė, XI-XX a. pradžia. T. 1, Tapyba, skulptūra, grafika, XIV-XX a. pradžia / sudarytoja Dalia Tarandaitė. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2003. 300 p.
• Pamaldumas Išganytojui Lietuvos kultūroje / sudarytoja Gabija Surdokaitė. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008. 343 p.
• Sekuliarizacija ir dabarties kultūra / sudarytoja Rita Šerpytytė. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2013. 522 p.
• Švč. mergelės Marijos snieginės su adorantais paveikslas / Tojana Račiūnaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2010, t. 57, p. 21-41.
• Šventųjų jėzuitų paveikslai Lietuvos muziejuose / Neringa Markauskaitė. Jėzuitai Lietuvoje (1608-2008): gyvenimas, veikla, paveldas / sudarytoja Neringa Markauskaitė ; mokslinis redaktorius Liudas Jovaiša. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2012. P. 89-103.
• Vaizduotės ir pojūčių klausimas: apie religinio meno suvokimą / Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Vaizdų tekstai - tekstų vaizdai / sudarytojos Lina Balaišytė, Erika Grigoravičienė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016. P. 12-51.