Totoriai "Lietuvių kalbos žodyno" pasaulėvaizdyje

LT2021 metai Lietuvoje buvo paskelbti totorių kalbos ir kultūros metais. Šis faktas inspiravo autores panagrinėti leksikografinę medžiagą, susijusią su šia tauta. Kaip lietuviai žiūrėjo į savo kaimynus Lietuvos totorius, kokie buvo jų tarpusavio santykiai yra nagrinėję istorikai, etnologai, tautosakininkai, kalbininkai. Tačiau šiuo požiūriu dar nebuvo tirtas didysis "Lietuvių kalbos žodynas", kuris apima surinktą medžiagą nuo pirmųjų lietuviškų raštų 1547 m. iki 2001 m. Gyvosios kalbos leksika iš įvairių šaltinių, tarmių šiam žodynui buvo rinkta nuo 1902 m. Šiame straipsnyje kaip tik ir buvo siekiama įdėmiau panagrinėti betarpiškoje kaimynystėje gyvenusių etninių bendruomenių kultūrinius ir istorinius santykius, pasitelkiant "Lietuvių kalbos žodyne" fiksuotą medžiagą. Semantiškai išanalizavus apie 120 su totoriumi susijusių žodyno iliustracinių pavyzdžių, paaiškėjo, kad lietuviai į totorius žiūrėjo visų pirma kaip į karius, dažniausiai – priešus. Net taikos sąlygomis, nevykstant istorinėms batalijoms, totoriai vis tiek buvo traktuojami kaip svetimos giminės, svetimo krašto atstovai – jie kitaip atrodė ir rengėsi, nesuprantamai kalbėjo, buvo kitos tikybos, skyrėsi savo tradicijomis. Verta paminėti, kad lietuvės už totorių tekėjo, nors ir nelabai noriai – joms atrodė, kad gyvenimas pasikeis į blogąją pusę, kad nutrūks santykiai su giminėmis. Įdomu, kad su totoriais siejama ir nemažai augalų bei dviejų gyvūnų pavadinimai. Reikšminiai žodžiai: žodynas, semantinė analizė, iliustracinis pavyzdys, totorius. [Iš leidinio]

ENThe year 2021 was declared the year of the Tatar language and culture in Lithuania. This fact has inspired the authors to take a closer look and examine lexicographic material related to this nation. The image of the Lithuanian Tatars in the eyes of local Lithuanians has been scrutinized by ethnologists, folklorists, historians, linguists. However, their studies in that regard have so far omitted the largest linguistic tract, the "Dictionary of the Lithuanian Language", which can be approached as some kind of a chronicle covering different material from our first writings dated 1547 until 2001. This article firstly aims to take a closer look at the image and relationship between those two ethnic groups, living in the close neighborhood for around 700 years, on the basis of available material recorded in the "Dictionary of the Lithuanian Language". Illustrations provided in the dictionary cover written texts of different scope and types, various dialects across the country, and a broad variety of historical periods. A semantic analysis of roughly 120 illustrative examples associated with the Tatar has revealed an image of how Lithuanians have looked at Tatars – basically the warriors and mostly enemies. Even in peaceful times with no major battles around the Tartars were looked upon as strangers. People different in appearance, clothing, using the language strange to the locals, practicing different traditions, and religious confession. Sometimes local girls, though not too willingly, would get married to Tartars, fearing life could get worse and family links with their relatives will be lost. It is worth mentioning that a considerable number of plants and two animals are etymologically related to Tartars. Keywords: dictionary, semantic analysis, illustrative examples, Tartar. [From the publication]

• Galia ir tradicija : Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos / Rimvydas Petrauskas. Vilnius : Baltos lankos, 2016. 318 p.
• Ivano Luckevičiaus kitabas - Lietuvos totorių kultūros paminklas / Lietuvių kalbos institutas ; [parengė Galina Miškinienė ; pirminė teksto transliteracija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2009. 799 p.
• Kitataučių įvaizdis lietuvių folklore / Laima Anglickienė. Vilnius : Versus aureus, 2006. 271 p., 4 iliustr. lap.
• Lietuvių velniavardžiai / Birutė Jasiūnaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018. 311 p.
• Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje / Adas Jakubauskas, Galim Sitdykov, Stanislav Dumin. Kaunas : Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, 2009. 307 p.
• Lietuvos totoriai XIX amžiuje / Tamara Bairašauskaitė. Vilnius : Mintis, 1996. 331 p.
• Lietuvos totorių karių asmenvardžių raida iki pavardžių susidarymo / Jūratė Čirūnaitė. Karo archyvas. 2009, 24, p. 35-44.
• Lietuvos totorių karių įvardijimas XVI–XVII a / Jūratė Čirūnaitė. Žmogus kalbos erdvėje. 2010, 6, p. 667-674.
• Lietuvos totorių pavardžių formavimasis XV-XVII a / Jūratė Čirūnaitė. Baltistica. 2001, t. 36, Nr. 2, p. 299-306.
• Miškų lietuvių ir stepių totorių susidūrimas Mindaugo laikais / Darius Baronas. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2007, t. 30, p. 27-42.
• Musulmonų bendruomenių reakcija į sekuliarizacijos procesą Lietuvoje / Vaida Norvilaitė, Egdūnas Račius. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2011, Nr. 2 (3), p. 49-66.
• Sakralusis Vokės kraštovaizdis totorių gyvenimo pasakojimų geografijoje / Lina Leparskienė. Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI amžiuje: naujausi tyrimai / sudarė Galina Miškinienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2023. P. 242-266.
• Vilniaus istorija : legendos ir tikrovė / Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilnius : Charibdė, 2010. 563 p.
• XVI-XVII a. Lietuvos totorių moterų užrašymo standartai / Jūratė Čirūnaitė. Baltu filoloģija. 2007, t. 16, Nr. 1/2, p. 31-45.
• Žalgirio vaizdinys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijoje / Darius Kuolys. Senoji Lietuvos literatūra. 2011, 31, p. 13-45.