Can we repeat what we do not say in L2?

LTStraipsnyje analizuojama sakinių pakartojimo užduotis, kurią atliko Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Natūraliai skambančiuose ir prasminguose lietuviškuose sakiniuose buvo įtraukta tokių formų, kurios mažiau tikėtinos spontaninėje negimtakalbių šnekoje. Straipsnyje nagrinėjamos skirtingos veiksmažodžių formos: tiesioginės nuosakos esamojo laiko vienaskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens, trečiojo asmens sangrąžinė forma, būtojo kartinio laiko vienaskaitos ir daugiskaitos pirmojo asmens ir trečiojo asmens sangrąžinė forma, būsimojo laiko trečiojo ir daugiskaitos pirmojo asmens, būtojo dažninio laiko vienaskaitos pirmojo ir trečiojo asmens, liepiamosios nuosakos vienaskaitos antrojo asmens, tariamosios nuosakos trečiojo asmens, priešdėlinės bendraties, dalyvio, pusdalyvio ir padalyvio bei sudėtinių laikų. Straipsnyje atsižvelgiama ne tik į tai, ar konkreti forma buvo atkartota, ar ne, bet taip pat nagrinėjama, kuo pakartojant buvo pakeistos tos formos, kurių kalbėtojas negebėjo atkartoti. Tų pačių kalbėtojų šnekos duomenys rinkti platesniam lietuvių kalbos kaip antrosios (K2) tyrimui, todėl straipsnyje užduoties rezultatai lyginami su spontaninės šnekos duomenimis. Analizė patvirtina ankstesniais tyrimais nustatytą lietuvių kalbos veiksmažodžio formų įsisavinimo seką, taip pat tai, kad bazinės atmainos kalbėtojai iš esmės nediferencijuoja formų pagal funkciją.Naujai paaiškėjo, kad K2 kalbėtojai naują pradedamą pastebėti formą, kurios funkcija dar jiems nėra visai aiški, pavartoja ten, kur reikia jų kompetenciją pranokstančios formos. Be to, trečiojo asmens formą, kadangi ji lietuvių kalboje vienaskaita ir daugiskaita sutampa ir dėl to yra dažniausia, linkstama įsisavinti kaip pirmą formą ne tik esamajame laike, bet ir kituose tiesioginės nuosakos laikuose. Analizė parodė, kad net ir tokioje ypač į formą nukreiptoje užduotyje kalbėtojai stengiasi perteikti suprastą atkartojamo sakinio prasmę, naudodamiesi savo turimais kalbiniais ištekliais, nors ir nukrypdami nuo tikslios formos. Palyginimas su spontaninės šnekos duomenimis atskleidžia tai, kad dauguma spontaniškai vartojamų, įsisavintų formų kalbėtojai gali atkartoti, o tų, kurių įsavinę nėra – negeba, bet keičia kitomis (paprastesnėmis) formomis iš savo repertuaro. Taip pat pastebėta, kad kai kurios formos, nors ir dažnos kalboje, kelia sunkumų K2 kalbėtojams (pvz., būtųjų laikų vienaskaitos pirmojo asmens), tačiau kai kurios – pusdalyvis ir padalyvis – nors spontaniškai nevartojamos, pobazinės atmainos kalbėtojams yra pakankamai skaidrios ir įmanomos pakartoti. Raktažodžiai: lietuvių K2; implicitinės kalbos žinios; sakinių pakartojimo užduotis; morfologijos įsisavinimas; veiksmažodžio morfologija. [Iš leidinio]

ENThe paper analyzes the results of a sentence repetition task performed by Lithuanian L2 speakers of different language proficiency levels. This paper focuses on a set of targeted verb forms included in the task because they are less likely to occur in free production. The different forms the speakers produced are analyzed by considering their correspondence (or not) to the targeted form, by comparing the speakers among each other with respect to their learner variety and by comparing the task results to the repertoire of the same speaker in the free production data. In multiple cases of failed re-production, the analysis examines what the targeted forms were substituted with and tries to identify possible reasons for such substitution. This analysis confirms the general inability of the basic variety speakers to distinguish between morphologically different forms and the dominant trend showing that L2 learners are more meaning-focused than form-focused. The analysis also shows growing implicit knowledge, or at least gradual passive acquisition, of the less frequent forms as the speaker advances in the post-basic continuum. Keywords: Lithuanian L2; implicit language knowledge; sentence repetition task; acquisition of morphology; verb morphology. [From the publication]

• How much Lithuanian is enough to communicate in Lithuania? / Jogilė Teresa Ramonaitė. Baltu filoloģija. 2015, t. 24, nr. 2, p. 75-94.
• Kaip lietuviškai šneka užsieniečiai? Lietuvių kaip antrosios kalbos įsisavinimas / Jogilė Teresa Ramonaitė. Baltistica. 2015, t. 50, Nr. 2, p. 295-330.
• Kaip tirti antrosios kalbos įsisavinimą: skerspjūvio metodas / Jogilė Teresa Ramonaitė. Taikomoji kalbotyra. 2015, 7 p. 1-21.