Etnonimų vartojimo lietuvių kalboje ir folklore ypatumai

LTStraipsnyje aptariami etnonimų vartojimo lietuvių kalboje ir folklore ypatumai. Kitataučių etnonimai vartojami ne tik tiesioginėmis prasmėmis – kitų tautų įvardijimui, jais pavadinami ir patys lietuviai (pavardės, pravardės) bei įvairios Lietuvos vietovės. Šnekamojoje kalboje „kitatautiški“ pavadinimai duodami įvairiems daiktams ir reiškiniams. Požiūrį į kitataučius atsispindi pačių lietuvių vienų kitiems duodamos „kitatautiškos“ pravardės. Jas gauna žmonės, turintys išorinio panašumo ar būdo bruožus, priskiriamus stereotipiškam kitos tautos atstovui. Neliko nepastebėta ir veikla, profesija, kuria dažniausiai užsiima kitataučiai bei apskritai svetima kilmė – atvykimas iš kitos valstybės arba žmogui suteikiama pravardė netgi dėl jo artimųjų kilmės. Folklore keletas tautų įvardijamos ne vienu vardu (prūsas-vokietis-germanas, rusas-maskolius-burliokas). Ypatingai komplikuotas yra etnonimo gudas vartojimas; juo pavadinama net keleto tautų atstovai ar net patys lietuviai. Įvairių tautų vardų įvairovė tiek kalboje, tiek folklore atsiranda dėl keleto priežasčių: 1. etnonimo objekto pokyčių; 2. tarmės; 3. lietuvių kalbos žodžių darybos ypatumų; 4. netiksliai ištariant etnonimą. Kalboje ir folklore etnonimai atsiranda svetimajam ar paprasčiausiai kitokiam – religine, socialine, antropologine, kalbine prasme, asmeniui ar negatyviam, rečiau neutralią prasmę turinčiam, reiškiniui apibūdinti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalba; Kitataučiai; Etnonimai; Vartojimas; Language; Other nations; Ethnonymes; Usage.

ENThe article discusses the peculiarities of use of ethnonyms in the Lithuanian language and folklore. Ethnonyms of people of different nations are used not only in their direct sense – to name other nations, they are also used to name some Lithuanians (surnames, nicknames) and various localities in Lithuania. In the spoken language, names of “different nations” are given to various things and phenomena. Attitude towards people of other nations is reflected in “different nation” surnames given by Lithuanians to one another. They are given to people that have similarity in appearance or similar character traits stereotypically attributed to a representative of another nation. Occupation, profession of people of a difference nation and the strange origin in general (coming from another country) also did not go unnoticed or a person was given a surname even because of the origin of his relatives. In the folklore several nations have multiple names (prūsas-vokietis-germanas for a German, rusas-maskolius-burliokas for a Russian). The use of the ethnonym gudas is particularly complicated; it is used to name representatives of even several nations or even of Lithuanians themselves. The variety of names of various nations in both the language and in folklore appeared due to several reasons: (1) changes in the object of the ethnonym; (2) dialect; (3) peculiarities of word formation of the Lithuanian language; (4) inaccurate pronunciation of an ethnonym. In the language and folklore ethnonyms come up to describe a stranger or simply a different (in a religious, social, anthropological, linguistic sense) person or a negative, less often neutral, phenomenon. [From the publication]