Gyventojų struktūros pokyčiai Lietuvoje 2001-2021 metais: didėjanti demografinė diferenciacija tarp miesto, priemiesčio ir kaimo savivaldybių

LTJau kelis dešimtmečius Lietuva susiduria su nepalankiais gimstamumo ir migracijos rodiklių pokyčiais, kurie prisideda prie gyventojų skaičiaus mažėjimo. O pandeminiais 2020 metais prie neigiamo natūralios gyventojų kaitos rodiklio prisidėjo ir išaugęs mirtingumas. Mažas gimstamumas ir dideli emigracijos mąstai keičia Lietuvos gyventojų struktūrą. Migracijos ir gimstamumo tyrimai rodo didelę socialinę ir ekonominę demografinių procesų diferenciaciją. Taigi, depopuliacija ir nepalankūs gyventojų struktūros pokyčiai šalies regionus veikia skirtingai. Tyrimų, nagrinėjančių demografinės diferenciacijos procesus Lietuvoje ir kitose posovietinėse šalyse, esama, tačiau yra didelis poreikis darbų, kur būtų nagrinėjamas šių procesų poveikis gyventojų struktūrai skirtinguose šalies regionuose. Šio tyrimo tikslas – įvertinti, su kokiais demografiniais iššūkiais susiduria skirtingi Lietuvos regionai, keičiantis gyventojų struktūrai pagal lytį ir amžių depopuliacijos kontekste. Tyrimas remiasi naujausiais Lietuvos statistikos departamento viešai pateikiamais duomenimis apie šalies gyventojų struktūrą skirtingose savivaldybėse. Analizei naudoti formaliosios demografijos metodai, duomenys pateikti naudojant demografinės piramidės duomenų vizualizavimo metodą. Nustatyta, kad gyventojų struktūros pokyčiai Lietuvos regionuose 2001–2021 m. vyko netolygiai. Visoje šalyje augo visuomenės senėjimo rodikliai, tačiau augimo tempai skirtingose savivaldybėse skyrėsi. Šalies populiacija susitraukė 19,81 proc. – nuo 3,5 iki 2,8 mln., o gyventojų skaičius mažėjo net 55-iose iš 60-ties Lietuvos savivaldybių. Apibendrinant galima teigti, kad per pastaruosius 20 metų skirtingose savivaldybėse Lietuvos demografinių procesų diferenciacija didėjo. Raktažodžiai: depopuliacija, gimstamumas, gyventojų struktūra, Lietuva, migracija, mirtingumas. [Iš leidinio]

ENLithuania has been facing population decline due to huge emigration flows and low fertility for a several decades. In 2020, increased mortality due to COVID-19 pandemic has contributed to the natural population decrease even more. Low birth rates and high emigration rates are changing the structure of the Lithuanian population. Previous studies dedicated to analyse demographic change in Lithuania has shown significant socio-economic differentiation. Process of depopulation and widening demographic differentiation have different effect to the population structure of Lithuanian regions. The processes of demographic differentiation in Lithuania and other post-Soviet countries is widely analysed in demographic literature. However, the number of studies dedicated to examine changing population structure in peripheral regions in Lithuania is still low. The goal of this paper is to examine challenges different regions in Lithuania are facing in the context of declining population and changing population structure. Analysis is based on the latest data on population structure in 60 municipalities in Lithuania. Data source is Statistics Lithuania. Methods of formal demography and descriptive statistics were used in this study. Findings of this study show that changes of population structure were inconsistent in peripheral regions in Lithuania from 2001 to 2021. Population aging rates has been rising across the whole country, but the speed of ageing varied in different municipalities. The overall population declined from by 3.5 to 2.8 million (19.81%) in Lithuania from 2001 to 2021. Only 5 out of 60 municipalities experience the growth of the population. The process of demographic differentiation was widening across different municipalities during the last 20 years in Lithuania. Keywords: depopulation, fertility, Lithuania, migration, mortality, population structure. [From the publication]