Kompleksinis žvilgsnis į lietuvių ir kitų baltų svaigiuosius gėrimus ir jų apeigas : recenzija

LTNaujoji Daivos Vaitkevičienės monografija "Žydinti taurė: baltų gėrimai ir apeigos" skirta lietuvių svaigiųjų gėrimų ir su jais susijusių papročių bei jų įvairiapusio konteksto aptarimui. Atliktų tyrimų apimtis ir aprėptis išties įspūdinga ir nebūdinga Lietuvos humanitariniams mokslams bei jų institucijų tyrimams, kuriuose vyrauja siaura specializacija, skirstanti etninės kultūros tyrimus į tautosakos ir naratyvų, etnomuzikos, papročių, materialinės kultūros ir socialinės kultūros, liaudies meno ir kt. sritis: autorė aprėpė ne tik tautosaką, liaudies dailę ir amatus bei verslus, bet ir papročius, kultūros istoriją bei istorijos ir archeologijos medžiagą bei pasitelkė latvių, lietuvininkų bei prūsų kultūrų duomenis. Autorė atskleidė sintetinę itin plačią kultūros, jos istorijos ir kūrybos procesų jungties, sinkretizmo panoramą ir tarpdalykinę perspektyvą aiškindamasi baltų tradicinių gėrimų ir su jais susijusių papročių sistemą, įvairovę, sandarą, sudėtį ir pateikdama originalią tiriamo reiškinio tipologiją. Vaitkevičienė tyrinėja baltų (lietuvių) svaigiųjų gėrimų reiškinį ir su juo tiesiogiai susijusius jo elementus: papročius (ypač jų apeiginį aspektą, apimant jų vietos, laiko, dalyvių tipologiją; dainų-giesmių, maldų, tostų ir kitą apeiginę ir šventinę tautosaką, apeiginio gėrimo veiksmo judesius – kaip rekonstruojamo praeities reiškinio būtiną elementą), gamybos (apimant žemdirbių ir bitininkų ūkininkavimą – žaliavos išauginimą arba pasitelkimą iš laukinės ar pusiau laukinės gamtos bei paruošimą, aptariamos srities amatininkystę ar verslą) technologiją, jos procesą, priemones ir įrankius; klasifikuoja gėrimus pagal skonį ir stiprumą, nagrinėja gėrimo ir laikymo (saugojimo) priemones (įrankius, indus).gėrimų ir su jais susijusio ūkininkavimo, amatų ir verslų socialinį vaidmenį (ypač telkiant žemdirbių ir bitininkų, didikų bendruomenes, „dalyvaujant” jų šventėse) visuose luomuose; gėrimo apeigų teisinį vaidmenį; reiškinio ir jo elementų turtingą vardyną, žodyną ir frazeologiją bei mitopoetinius įvaizdžius lietuvių ir kitų baltų kalbose, tautosakoje; galiausiai įvairialypę metaforinę, simbolinę, religinę-psichologinę gėrimų reiškinio sampratą baltų mentalitete, daugialypį mitologinį šio reiškinio aiškinimą kultūroje. Šiems reiškiniams tirti ji pasitelkė tautosakos, etnografijos (sakytinės ir vizualios), kultūros istorijos ir archeologijos, muziejininkystės (artefaktų) duomenis bei tautosakos, etnologijos, kalbotyros, religijotyros ir mitologijos mokslų prieigas. [...]. [Iš teksto, p. 219-220]

ENA new monograph, "Žydinti taurė: baltų gėrimai ir apeigos" (The Flowering Cup: Baltic Drinks and Rituals) by Daiva Vaitkevičienė, examines the production of alcoholic drinks in Lithuania, and their socio-cultural and world-view contexts. The study covers many areas of research into folk culture: folklore and narratives, mythology, ethnic music, customs, material and social culture, folk art, archaeology, comparative linguistics and etymology. The author has uncovered a broad composite view of the syncretism of culture, its history, and creative processes, and offers an interdisciplinary perspective. Vaitkevičienė researches the phenomenon of intoxicating drinks, and various aspects of it: customs (especially the ritual aspect, including the typology of place, time and participants; songs-hymns, prayers, toasts, and other ritual and festive folklore; and actions in the ritual act of drinking, as a necessary element of the phenomenon of the reconstructed past), production techniques (including farming and beekeeping, the cultivation or use of raw materials, from wild or semi-wild nature, and their preparation; crafts or businesses in the area in question), the process, and tools and means. The author also classifies drinks according to taste and strength, and examines means of drinking and storing drinks. She describes the social role of drinks, and the farming practices, crafts and businesses related to them (especially in bringing together farming and beekeeping communities) in all walks of life; and the legal role of drinking rituals, the rich vocabulary and phraseology used to describe the phenomenon and its elements, and mythical-poetic images in Lithuanian and other Baltic languages and folklore.Finally, she looks at various metaphorical, symbolic and religiouspsychological concepts of the phenomenon of drinks in the Baltic mentality, and diverse mythical-poetic interpretations of this phenomenon in culture. The author uses ethnographic historical texts, and oral and visual material (drawings); archival descriptions, iconographic visual material (extremely valuable photographs depicting the production of drinks); and artefacts or parts of them in ethnographic and archaeological collections in museums. Much of the data was collected on ethnographic-folklore expeditions conducted by the author. The topics and issues in the new monograph are a continuation of the studies by Angelė Vyšniauskaitė and Jonas Mardosa, which present a classification of intoxicating drinks, their connections with customs and other social roles, and the historical dynamics (Vyšniauskaitė 1989; Mardosa 2007). Vaitkevičienė applies folklore-mythological interpretations and analyses, enriched with elements of religious studies, as well as a functionalist, social and evolutionary ethnological perspective, and a social anthropological approach to objects of the material culture as social agents. The author also employs a methodological approach close to semiotics, ethno-semiotics and ethno-linguistics, which interprets the world-view of culture and stereotypes, based on a systematic analysis of language and folklore data. The study is closer to a folkloristic-semiotic interpretation approach than to a sociological interpretation, or to the geographical regionalisation based on social representativeness of answers obtained in the field research and the classification of the variability of data which prevail in Lithuanian ethnology.In other words, her research can be characterised by cultural insights and systematisation. At the same time, the author pays special attention to ethnographic details and their diversity: material and aesthetic, mythological and sensory (sound, taste and colour), and other small details that conventional ethnography does not deal with. She also investigates the meaning of mythical-poetic images in folklore associated with artefacts, social phenomena, natural phenomena, and the mythical world. Vaitkevičienė perceptively connects brewing and beekeeping with farming communities and their festivities. Using as analogy Algirdas Julius Greimas’ insights into the influence of the beekeeping tradition on the development of the Crusaders as social phenomenon of Medieval Germany, the author draws new conclusions about the early origins of the Lithuanian military elite in beekeeping communities. She pays special attention to the syncretism and typological structure of the drinking ritual: types of celebrations and parties, their place, time and duration, the composition of participants, the sexual aspect of celebrations and drinks, the typology and structure of ritual vessels, toasts and libation, and the legal role of ritual drinking. By applying a structuralist-semiotic approach, the author contrasts the tradition of drinking intoxicating drinks, closely related to rituals, with simple non-alcoholic beverages meant for every day and the busy season. This attitude is very doubtful, because in Vyšniauskaitė’s opinion, at the beginning water played the role of a ritual drink. However, it was eventually replaced by beer, wine and vodka, and the original meaning of water was forgotten (Vyšniauskaitė 1964b). The monograph does not examine gira, the most distinctive Baltic non-alcoholic beverage. [...]. [From the publication]