Modulinio mokymo bendrojo ugdymo mokykloje praktika

LTStraipsnyje pristatoma modulinio mokymo organizavimo 2005-2012 m. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose praktika, siejama su vykdytais nacionaliniu mastu ugdymo modernizavimo projektais. Atliepiant aktualiausius to meto strateginius dokumentus ir sprendžiant išryškėjusias praktines problemas, Lietuvoje buvo įgyvendinti keli (2005-2012 m.) projektai. Vykdytuose projektuose modulinį mokymą išbandė tik keletas Lietuvos mokyklų, todėl tyrimui formuluojami keli probleminiai klausimai: kokias sėkmes patyrė mokyklos dalyvaudamos projektuose ir bandydamos organizuoti modulini mokymą savo institucijose? kaip šias sėkmes mokyklos supranta? kuo buvo naudingas mokykloms dalyvavimas minėtuose projektuose organizuojant mokymą moduliniu būdu? Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas - atskleisti modulinio mokymo organizavimo Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose praktiką. Straipsnyje pristatomi atlikto kokybinio pobūdžio tyrimo, atlikto taikant atvejo analizės strategiją, grindžiamą hermeneutine nuostata. Tyrimo metu buvo taikyti dokumentų analizės, veiklos refleksijos, turinio analizės ir metaanalizės metodai. Gautų tyrimo duomenų apdorojimui buvo naudojama kokybinių tyrimų atviro kodavimo programa „Kokybis“. Atliekant minėtų projektų veiklose dalyvavusiųjų mokyklų praktikos organizuojant modulinį mokymą analizę, buvo nagrinėjami atskiri} mokyklų ugdymo planai ir kita informacija apie išbandomus pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų dalykų modulius bei taikytas kitas veiklas, susijusias su modulinio mokymo elementų taikymu.Tyrimo metu buvo nustatyta, kad ugdymo turinio skaidymas į modulius yra tinkama ugdymo organizavimo priemonė. Tinkamai ir prasmingai taikant modulinį mokymą įmanoma spręsti mokinių pasiekimų vertinimo problemas, efektyvinti skirtingų gebėjimų ir mokymosi stilių mokinių veiklą ir pan. Dauguma pedagogų jaučia modulinio mokymo naudą mokiniams, tuo pačiu pažymi kylančius sunkumus ir organizacines problemas - papildomą darbo krūvį, poreikį nuolatos mokytis, siekti pedagoginės sąveikos ne tik su mokiniais, bet ir kolegomis. Mokyklų vadovai savo apibendrinimuose dažniausiai akcentuoja patirtas sėkmes, tiesa, dažniausiai pakankamai abstrakčias, ir vengia tiesiogiai įvardinti patirtus sunkumus bei pasirinktus jų sprendimo būdus. Tyrimo pabaigoje pateikiamos apibendrintos išvados. [Iš leidinio]

ENThis article presents the organization of modular teaching at Lithuanian secondary schools in 2005-2012 which is in accordance with the carried out education modernization projects nationwide. Modular teaching as one of the prospects in Lithuania to offer students more learning options has been actively discussed and analyzed only recently. The first attempts to focus on the modernization of education taking into account learning environment and learners were made in 2004 in the Education Development Center where questions regarding future curricula and the change of the form of education were posed. Referring to the strategic documents of that time and solving practical problems, several projects were implemented in Lithuania (2005-2012) during which modular teaching was tested only by a few Lithuanian schools; therefore, the study raised several problematic issues: what successes did the schools participating in the projects and trying to organize modular teaching in their institutions achieve? how do schools understand them? how beneficial was the participation of schools in these projects while organizing modular teaching? The study object was the practice of schools that organized modular teaching. The aim - to reveal the practice of organizing modular teaching at Lithuanian secondary schools. The objectives: (1) to summarize the theoretical assumptions of modular teaching organization in Lithuania, (2) to systemize the practice of secondary schools that organized modular teaching, (3) to evaluate it.The study sample - purposive, non-probability. Practice of schools which participated in the projects of modular teaching organization was analyzed and summarized. Methodology - the qualitative study was carried out using the case study strategy based on hermeneutics. The study applied methods of document analysis, reflection of activities, content and meta-analysis. An open encoding program Kokybis for qualitative research was used to process the survey data. Carrying out the analysis, curricula of individual schools and other information about the tested modules of basic and secondary curricula and other activities related to the application of modular teaching elements were analyzed. The study showed that breaking the curriculum down into modules is appropriate for organizing education. Applying modular teaching appropriately, it is possible to solve evaluation problems of students’ achievements, to improve their work when they are of different abilities and learning styles, etc. Most teachers feel the benefits of modular teaching for the students at the same noting the challenges and organizational problems: extra workload, the need to constantly learn, to pursue educational interaction not only with the students, but also with the colleagues. Principles often focus on the success, however, in most cases, the abstract ones and avoid identifying directly the difficulties they encountered and the solutions they selected. [...]. [From the publication]