Virtualios mokymo(si) aplinkos modeliavimas: naujos mokymo(si) politikos strategijos prioritetas

LTTyrime nagrinėjama virtualios mokymo(si) aplinkos modeliavimo dimensija bei jos įgyvendinimo praktika. Sparčiai besikeičiančio pasaulio sąlygomis besimokančios mokyklos bendruomenės susiduria su mokymosi iššūkiais. Ryškėjant mokymo(si) proceso kaitos tendencijoms, būtina apmąstyti ir pagrįsti virtualios mokymo(si) aplinkos modeliavimo kontūrus. Ieškant naujų mokymo(si) strategijų konceptualizavimo būdų ypač svarbu gerai suvokti atviros mokymosi erdvės įtraukųjį, įveiklinamąjį kontekstą, adekvačiai įvertinti turinio elementus bei numatyti galimus jų raiškos bruožus (požymius). Straipsnyje virtualios mokymo(si) aplinkos modeliavimo procesas analizuojamas refleksyviomis prieigomis. Šiuolaikinė mokykla pereina prie mokymo(si) paslaugų organizavimo logikos, atskleidžia naujas raiškos kryptis: įgūdžiai, informacija, žinios, besimokančiųjų tinkliniai ryšiai ir mokymosi verčių kūrimas. Virtuali mokymo(si) aplinka pozicionuojama kaip neišvengiama vizija. Šia vizija siekiama, kad mokinys būtų mokymosi centre, o mokymasis būtų suprantamas kaip socialinis procesas, kurio metu besimokantieji kuria pasitikėjimu grįstą mokymosi kultūrą, patys susikuria personalizuoto mokymosi eigą, taiko skirtingus mokymosi stilius, metodus ir būdus, atsižvelgiant į mokymosi objekto tikslą. Naujos mokymo(si) politikos strategijos siekinys sukurti mokymosi aplinkas, sudarančias sąlygas skirtingų gabumų ir interesų žmonėms gauti tinkamą mokymąsi, prisitaikyti prie skirtingų gyvenimo situacijų ir tikslų bei suderinti, tarkime, formalųjį mokymąsi ir savišvietą. Pagrindiniai žodžiai: virtuali mokymo(si) aplinka, aplinkos modeliavimas, naujos mokymo(si) strategijos, ugdymo turinio kontekstai, švietimo politikos prioritetai. [Iš leidinio]

ENThe research explores problem contexts of the modelling of virtual learning environment. School communities are facing learning difficulties under the rapidly evolving global conditions. Considering the tendencies in changing learning processes, it is essential to reflect upon and provide a basis for the contours of the modelling of a virtual learning environment. While in search of new learning conceptualization strategies, it is very important to properly understand the inclusive and activating context of open learning space, as well as to properly assess the content elements and anticipate the possible features of expression. The process of modelling of the virtual learning environment is analysed through reflexive approaches. The contemporary school is now moving onto the logic of organizing learning services, revealing new trends of expression: skills, information, knowledge, networking relations between learners and the creation of learning values. Virtual learning environment is positioned as an inevitable vision. This vision aims for the learner to be in the centre of learning, while learning itself would be understood as a social process, where learners create a confidencebased culture, design a course of personalized learning for themselves, apply different methods and styles of learning in regard to the objective of the learning object. The goal of the new learning policy strategy is to establish learning environments that would create conditions for people of different interests and capabilities to receive customized education, adapt to various life situations and aims, as well as combine formal learning and self-education. Keywords: virtual learning environment, modelling, new learning strategies, contexts of educational content, competences, priorities of educational policy. [From the publication]

• Kokybinių tyrimų metodologija : vadovėlis vadybos ir administravimo studentams / Bronislovas Bitinas, Liudmila Rupšienė, Vilma Žydžiūnaitė. Klaipėda : S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2008. 303 p.
• Komandinio darbo kompetencijų edukacinė diagnostika ir jų vystymo, rengiant slaugytojus, pagrindimas : disertacija / Vilma Žydžiūnaitė. Kaunas, 2003. 197 lap.
• Lyderystės vystymosi mokykloje modelis / Gintautas Cibulskas, Vilma Žydžiūnaitė. Vilnius, 2012. 246 p.