Tėčių įsitraukimas į vaikų priežiūrą Lietuvoje: lyčių vaidmenų stagnacija ar egalitarinio požiūrio į lyčių vaidmenis link?

LTLietuvoje vaikų, ypač iki vienerių metų amžiaus, priežiūrą dažniausiai prisiima moterys (Norgėlaitė 2020). Nors 2011–2018 m. laikotarpiu vaiko priežiūros atostogose esančių tėčių dalis didėjo (Brazienė ir Vyšniauskienė 2020), tačiau abejojama, ar tai yra organiškas ir susijęs su esminiais pokyčiais visuomenėje didėjimas, kalbant apie lyčių vaidmenų pokytį (Norgėlaitė 2020). Nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. Europos Sąjungoje įsigalios Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2019/1158 (ES direktyva 2019), kuri nustato minimalų keturių mėnesių vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, iš kurių du mėnesiai skirti išimtinai tėčiams. Tyrimo tikslas – atskleisti skirtingomis charakteristikomis pasižyminčių grupių požiūrį į ES direktyvą ir išanalizuoti, kokie lyčių vaidmenų poslinkiai vyksta Lietuvoje. Remiantis apklausos duomenimis (N 660) nustatyta, kad ES direktyvą labiau palaiko vaikų neturinčios respondentės moterys negu turinčios vaikų. Nuostatų skirtumai tarp lyčių ir skirtingose amžiaus grupėse yra nežymūs, tačiau respondentai vyrai, turintys vaikų, yra labiau linkę palaikyti ES direktyvą nei vaikų neturintys. Darytina prielaida, kad Lietuvoje vyrų, gyvenančių mieste arba priemiestyje, nuostatos, kalbant apie lyčių lygybę vaikų priežiūros srityje, yra linkusios kisti greičiau nei moterų. Numanoma, kad vaidmenų pokyčiams menkiau pasiruošusios tos moterys, kurioms jų socialinis motinystės vaidmuo yra svarbus tapatybei. Straipsnyje pateikiamos šeimos politikos rekomendacijos, pritaikant ES direktyvos nuostatus Lietuvoje. Reikšminiai žodžiai: tėčių įsitraukimas, tėvystės atostogos, motinystės atostogos, vaiko priežiūros atostogos, lyčių lygybė, šeimos politika. [Iš leidinio]

ENIssues regarding gender equality have been addressed for many decades. Time after time, new spheres are being evaluated. One such sphere is unpaid care work that is one of the many variables of today’s gender equality indices. It is important to evaluate the gender gap in unpaid care work in order for men and women to be able to balance their family life as well as their personal life and work (EIGE 2020, 20). Women are the main providers of care for children (especially for children under the age of one) in Lithuania (Norgėlaitė 2020). Although the percentage of fathers taking parental leave has been growing in Lithuania (Brazienė and Vyšniauskienė 2020), it is questionable that this increase is due to essential changes in society (Norgėlaitė 2020). The European Parliament and Council introduced the directive 2019/1158, which sets the objective for all Member States to provide from 2 August 2022 minimum requirements for parental leave, paternity leave and carers’ leave. The directive also entitles second parents to take leave, thus it intends to create an incentive for fathers to take paternity leave and to take on caring responsibilities. The minimum paternity leave would increase to up to two months to fathers in Lithuania, with no possibility of transferring it to mothers and vice versa. The goal of the research is to reveal the opinion of different groups, marked by different characteristics such as gender, age etc., about the EU directive in Lithuania. Based on the results of a survey that was carried out (N 660), it was found that women who do not have children are more favourable to the EU directive than women who have children. Attitude differences between genders or age groups are minor.However, male respondents who have children are more favourable to the EU directive than men who do not have children. Based on the findings of the research a presumption is made that the attitudes of men towards gender equality in the sphere of childcare tend to change faster than those of women. It is also presumed that those women, for whom their social role of a mother is more important, tend to be less willing to accept changes in the sphere of childcare. Recommendations are provided on transferring the objectives of the EU directive to Lithuanian law. Keywords: fathers’ involvement, paternity leave, maternity leave, parental leave, gender equality, family policy. [From the publication]

• Ikimokyklinių ugdymo paslaugų įtaka tėvų užimtumui Lietuvoje / Aušra Čižauskaitė, Boguslavas Gruževskis. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2018, Nr. 17, p. 74-91.
• Moterų karjeros ir šeimos dilemos / Jolanta Reingardienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2004, Nr. 1 (12), p. 59-72.
• Paid leave policies and parental leave choices in Lithuania / Rūta Brazienė, Sonata Vyšniauskienė. Tiltai. 2020, Nr. 2 (85), p. 28-45.
• Prokreaciniai lūkesčiai ir jų įgyvendinimas: tikslinių grupių su tėvais tyrimas / Vilma Ražauskienė, Lina Šumskaitė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2021, Nr. 23, p. 41-53.
• The Father's role in child care: parental leave policies in Lithuania and Sweden / Jolanta Aidukaite, Donata Telisauskaite-Cekanavice. Social inclusion (Lisboa). 2020, vol. 8, iss. 4, p. 81-91.
• Vaiko priežiūros išmokų gavėjų struktūros pokyčiai Lietuvoje: lyčių egalitarizmo šeimoje ženklas? / Alina Norgėlaitė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas. 2020, Nr. 11 (1), p. 55-78.