Tarpgeneracinis socialinis mobilumas: 1970-1984 m. kartos socialinio ir kultūrinio kapitalo reprodukcija

LTRemiantis 2018–2019 m. atliktu kokybiniu tyrimu, straipsnyje analizuojamas 1970–1984 m. kartos tarpgeneracinis socialinis mobilumas. Kadangi socialinis mobilumas yra kompleksinis reiškinys, jis buvo vertinamas atsižvelgiant į individų pozicijas daugiamatėje socialinėje erdvėje pasitelkiant kultūrinio ir socialinio kapitalo resursų sąveiką. Kaip rodo empirinis tyrimas, pereinamosios kartos tarpgeneracinio socialinio mobilumo galimybės daugiausia susijusios su gebėjimu pasinaudoti artimiausios aplinkos ar institucijų teikiama pagalba sukuriant papildomus resursus individo socioekonominiam augimui, tačiau pastebima skirtumų tarp vidutinį / žemą ir aukštą socioekonominį statusą turinčių informantų. Pastarųjų šeimų suaugusieji, sukurdami platų socialinį tinklą, sudaro galimybes disponuoti kontaktais ir gauti reikiamą pastiprinimą. Šeimose, kuriose egzistuoja skurdas, žemas tėvų išsilavinimas, disfunkciniai šeimos narių santykiai, susiduriama su papildomais šeimos narių išsilavinimo galimybių barjerais, kartu ir su pokyčių motyvacijos trūkumu. Kadangi tarpgeneracinis socialinis mobilumas yra svarbus visuomenės teisingumo matas, konkrečių kartų tarpgeneracinio socialinio mobilumo tyrimai suteikia galimybę identifikuoti reikšmingus veiksnius ir jų ribojančią įtaką individams augti visuomenės struktūroje. Reikšminiai žodžiai: tarpgeneracinis socialinis mobilumas, socialinis kapitalas, kultūrinis kapitalas, socialinio tinklo parama. [Iš leidinio]

ENBased on the data of qualitative research among the representatives of the 1970–1984 generation of Lithuanians the article analyzes intergenerational social mobility. As social mobility is a complex phenomenon, the analysis was focused on the individuals’ position through the interaction of cultural and social capital resources. Empirical research data shows that opportunities of the 1970-1984 generation for intergenerational social mobility are largely related to the ability to get benefit from the assistance provided by the immediate environment or institutions. They create additional resources for the socioeconomic growth of the individual. However, differences are observed between informants with medium / low and high socio-economic statuses. Families with high status create opportunities to have the necessary contacts and to gain the necessary reinforcement by creating a wide social network. Meanwhile, in families where is poverty, low parental education, dysfunctional relationships between family members, there are additional barriers to family members’ educational opportunities and, at the same time, lack of motivation for change. As intergenerational social mobility is an important measure of societal justice, research on intergenerational social mobility in specific generation would provide an opportunity to identify significant factors and their limiting influence on the growth of individuals in the structure of society. Keywords: intergenerational social mobility, social capital, cultural capital, social support. [From the publication]

• Cultural capital, gender and intergenerational educational mobility in Post-Communist space / Ausra Maslauskaite. Societies (Basel) 2021, vol. 11, iss. 4, 1 pdf (15 p.).
• Gimę socializme: pirmoji sovietmečio karta / Laimutė Žilinskienė (sudarytoja), Sigita Kraniauskienė, Irena Šutinienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 215 p.
• Gydytojų socialinis mobilumas transnacionalinėje socialinėje erdvėje / Anna Lipnevič. Filosofija. Sociologija. 2013, t. 24, Nr. 2, p. 71-81.
• Pokomunistinės valstybės raida Europos Sąjungoje : užtikrinta ateitis ar spąstai? / Liutauras Gudžinskas. Politologija. 2009, Nr. 3 (55), p. 127-152.
• Socialiai pažeidžiamų asmenų kelias link aukštojo mokslo: kultūrinis kapitalas ir jo vystymasis / Asta Dilytė-Kotenko. Viešoji politika ir administravimas 2023, t. 22, Nr. 3, p. 307-320.
• Socialinio mobilumo tarp kartų apraiškos Lietuvoje / Tautvydas Vencius, Jekaterina Navickė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2018, Nr. 16, p. 37-51.
• Socialinis mobilumas posocialistinėse šalyse: tyrimų būklė ir aktualios problemos / Dovilė Tatarėlienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2016, Nr. 1 (38), p. 23-50.
• Tarpgeneracinio socialinio mobilumo veiksniai Lietuvoje: ekspertų požiūrio konsensuso paieškos / Tautvydas Vencius. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 2, p. 182-191.