LTStraipsnyje pasitelkiant Pierre Bourdieu teorines įžvalgas, taikant mokslinės literatūros ir dokumentų analizės metodus, nagrinėjamos religijos ir švietimo tyrimų metodologinės problemos. Bourdieu švietimą suvokia kaip efektyviausią mechanizmą, skatinantį socialines permainas. Švietimas yra svarbus laukas dėl jo sugebėjimo sutelkti kapitalą. Švietimo laukui ypač svarbų vaidmenį per tiesioginę ir netiesioginę įtaką atlieka politinis laukas. Švietimo laukui didelę reikšmę turi ir jo agentai – mokytojai. Mokyklų funkcija yra perduoti žinias ir socializuoti mokinius, tačiau jos moko tik tam tikrų dalykų ir socializuoja konkrečiais, atrinktais būdais. Taip vykdoma švietimo politika, kuri pagrįsta patvirtintomis teisės normomis, sukeliančiomis simbolinį smurtą tam tikroms hierarchinėms grupėms. Mokyklos dažnai palaiko nelygybių funkciją, kuri sukuria socialines atskirtis tarp visų suinteresuotų grupių – švietimo biurokratų, politikų, mokytojų bei mokinių. Skirtumus tarp šių grupių ypač išryškina tokie socialiniai aspektai kaip šeimos pajamų lygis, gyvenamoji vieta, religiniai įsitikinimai. Reikšminiai žodžiai: P. Bourdieu, laukas, religija, švietimas, religinis švietimas. [Iš leidinio]
ENThis article examines methodological problems of religion and education research using theoretical insights by Pierre Bourdieu and applying the methods of analysis of scientific literature and documents. Bourdieu perceives education as the most effective mechanism for inciting social change. Education is an important field because of its ability to mobilize capital. The political field and its role are especially important to the field of education: the former has both direct and indirect influence on the latter field by means of a variety of instruments. Teachers, too, perform a vital part in the field of education. The function of schools is to impart knowledge and socialize the pupils, but they only teach certain subjects and socialize the pupils using specific selected methods. This is how the education policy is implemented, which is supported by the approved legal acts that, in turn, inflict symbolic violence on certain hierarchical groups. In order to examine the content and practices of Lithuanian moral education lessons, it is necessary to conduct further qualitative research that would make it possible to determine the interaction between the fields of politics and education as well as the role of this interaction in the acceptance of religious diversity in Lithuania today. Keywords: P. Bourdieu, field, religion, education, religious education. [From the publication]