Pradinių klasių mokinių kalbinių gebėjimų ugdymas(is) taikant neurodidaktikos principus lietuvių kalbos pamokose

LTPastaruoju metu vis plačiau nagrinėjamas neurodidaktikos indėlis švietime, kuris grindžiamas neuromokslų integravimu į ugdymosi procesą. Mokslinėje literatūroje išskiriami keturi neurodidaktikos principai, t. y. naujos informacijos siejimas su turima; kartojimas; teigiamos emocijos; informacijos įsisavinimas per kelis pojūčius yra reikšmingi ugdant ir mokinių kalbinius gebėjimus. Atsižvelgiant į žymiai prastesnius tautinių mažumų mokinių lietuvių valstybinės kalbos mokymosi rezultatus bei reaguojant į nuo 2016 m. įsigalėjusią vienodą Lietuvių kalbos pradinio ugdymo programą tiek lietuviškų mokyklų, tiek tautinių mažumų mokyklų mokiniams, siekiama ieškoti tikslingų ir neuromokslais pagrįstų kalbos ugdymo(si) būdų. Todėl šio tyrimo tikslas − teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti pradinių klasių mokinių kalbinių gebėjimų ugdymą(si) taikant neurodidaktikos principus. Tyrimo tikslui realizuoti taikyta fenomenografinė tyrimo strategija, pasitelkiant pusiau strukūruotus interviu. Empirinių duomenų analizė atlikta taikant content analizės būdą. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad pamokų metu dažniausiai orientuojamasi tik į du pojūčius – regą ir klausą, kurių pagrindu siekiama ugdyti kalbinius gebėjimus. Tuo tarpu, kartojant išmoktą medžiagą klasėje, yra ugdomi visi kalbiniai gebėjimai, tačiau, kartojant namuose, yra koncentruojamasi tik į kurį nors vieną iš gebėjimų. Taip pat atskleista, kad tautinių mažumų mokiniams neigiamas emocijas sukelia kalbėjimas valstybine kalba. Pagrindiniai žodžiai: kalbinių gebėjimų ugdymas, neurodidaktikos principų taikymas, pradinių klasių mokiniai, tautinių mažumų mokyklos. [Iš leidinio]

ENNeurodidactics, which is grounded on integration of neurosciences into the educational process, and its contribution to education have been more and more extensively analysed lately. The scholarly literature distinguishes four principles of neurodidactics: linking of new information with the already possessed one; revision; positive emotions; information assimilation employing several senses is important for development of school learners’ linguistic abilities. Taking into account significantly lower learning outcomes of Lithuanian as the state language, which were observed among national minority learners, and responding to the unified primary education curriculum of Lithuanian language for schools with Lithuanian as the language of instruction and for national minority schools, which entered into force in 2016, attempts are made to search for well-targeted and neuroscience-based ways of language education. Therefore, the goal of the research is to theoretically substantiate and empirically investigate the development of primary learners’ linguistic abilities applying neurodidactic principles. The phenomenographic research strategy was used to attain the research goal employing the semi-structured interview with Lithuanian teachers from national minority schools. The empirical data was analysed applying the content analysis. The obtained results allow stating that during the lessons only two senses (i.e., sight and hearing) are mainly considered aiming at development of linguistic abilities. While revising the material learnt in the classroom, all the linguistic abilities are developed but revising this material at home the focus is laid only on one of the abilities. It was also revealed that speaking the state language evoked negative emotions to national minority learners. Keywords: development of linguistic abilities, application of neurodidactic principles, primary school learners, schools of national minorities. [From the publication]

• Fenomenografija - kokybinės diagnostikos metodas: metodologinis pagrindimas.. Pedagogika. 2007, 85, p. 76-80.
• Kokybiniai tyrimai : principai ir metodai : vadovėlis socialinių mokslų studijų programų studentams / Vilma Žydžiūnaitė, Stanislav Sabaliauskas. Vilnius : Vaga, 2017. 375 p.
• Lietuvių kalbos gebėjimų lygmenys: nelietuvių mokyklų pradinukų kalbinės raiškos valstybine kalba tyrimai.. Pedagogika. 2001, 55, p. 78-86.