Įvardžių "jis", "ji" variantai standartinėje lietuvių kalboje: diamezinė dimensija

LTStraipsnyje tiriami asmeninių įvardžių trečiojo asmens vienaskaitos vardininko variantai "jis/jisai" vyriškajai giminei ir "ji/jinai" moteriškajai giminei lietuvių kalboje. Tokio variantiškumo buvimas daugelio kalbininkų iki šiol buvo ignoruojamas. Šių ilgųjų ir trumpųjų variantų vartojimo variacija analizuojama per kalbos atmainų „architektūros“ prieigą, pristatytą G. Berruto (1987), sudarytą iš skirtingų dimensijų, iš kurių diastratinė, diafazinė ir diamezinė aptariamos detaliau. Įvardžių vartojimas tiriamas pasitelkiant duomenis iš aštuonių skirtingų rašytinės ir sakytinės lietuvių kalbos tekstynų, straipsnyje lyginamos šių įvardžių vartojimo proporcijos. Analizė parodė, kad įvardžių variantų vartojimo variacija yra esmingai susijusi su diamezine dimensija, t. y. rašto kalboje tipiškai vartojami tik trumpieji, o sakytinėje atmainoje vartojami visi keturi variantai. Kuo spontaniškesnė šneka, tuo labiau didėja ilgųjų variantų proporcija. Tačiau vyriškosios ir moteriškosios giminės formų vartojimas skiriasi: ilgasis vyriškosios giminės variantas vartojamas trečdaliu atvejų, o ilgasis moteriškosios giminės variantas pasirenkamas net 80 proc. atvejų sakytinėje atmainoje. Kiek leidžia nustatyti turimi duomenys, kitos dimensijos vartojimo variantiškumui neturi žymesnės įtakos. Raktažodžiai: kalbos atmainos, variantiškumas, įvardžiai, diamezija, sakytinė kalba, rašytinė kalba, žiniasklaidos kalba. [Iš leidinio]

ENThe paper deals with variants of personal pronouns, specifically the third person singular nominative case "jis/jisai" ‘he’ and "ji/jinai" ‘she’ in Lithuanian. The existence of such variation has been so far ignored by most linguists. The variation of the use of these short and long variants is analysed within the language “architecture” framework first introduced by G. Berruto (1987) and involving different dimensions, of which the diastratic, diaphasic and diamesic are discussed in more detail. The use of pronouns is studied using the data from eight different written and spoken Lithuanian corpora and the proportions of such use are compared. The analysis shows that the variation in the use of pronoun variants is overwhelmingly associated with the diamesic dimension, i.e., the written language typically uses the short variants only while in the spoken language all four pronoun variants are used. The proportion of the long variants increases as the spontaneity of speech increases. There is a difference, however, in the use of masculine and feminine forms as the long variant of the masculine pronoun is used in one third of the cases while the long variant of the feminine pronouns is found in as much as 80 percent of cases in the spoken variety. Other dimensions do not seem to impact this variation to a notable extent given the data available. Keywords: language varieties, variation, pronouns, diamesic dimension, spoken language, written language, media language.

• Apie funkcinius stilius ir registrus / Rasuolė Vladarskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2000, t. 42, p. 132-140.
• Bendrinė kalba ir funkciniai stiliai / Kazimieras Župerka. Kalbos kultūra. 2005, 78, p. 56-66.
• Buitinio stiliaus invazija į kitus funkcinius stilius / Irena Smetonienė. Šiuolaikinės stilistikos kryptys ir problemos / sudarė Irena Smetonienė, Ona Petrėnienė. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2013. P. 150-158.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Gal galime sakyti vienas kitam TU? Visuomenėsneformalėjimo atspindžiai Danijos ir Lietuvos televizijų serialuosenuo 7 dešimtmečioiki šių dienų / Vilija Schoroškaitė, Loreta Vaicekauskienė. Taikomoji kalbotyra. 2019, 12, p. 259-291.
• Kalbos ir teksto atmainas įvardijančių terminų problemos / Rūta Marcinkevičienė. Terminologija. 2004, 11, p. 7-30.
• Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
• Lingvodidaktikos terminų žodynas / Meilutė Ramonienė ... [et al.]. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2012. 233 p.
• Mišri kalba darbo aplinkoje : atvejo tyrimas / Dalia Pinkevičienė. Taikomoji kalbotyra. 2017, 9, p. 73-108.
• Nuo buitinės kalbos iki viešojo kalbėjimo : kiekybinis kai kurių leksikos ir gramatikos ypatybių tyrimas tekstynų lingvistikos metodu / Laura Kamandulytė-Merfeldienė. Lituanistica. 2018, Nr. 4, p. 255-270.
• Parlamentinio diskurso analizė : kreipimosi raiškos kaita / Zoja Petrošiūtė. Parlamento studijos 2014, Nr. 17, p. 39-64.
• Polilingvali Vilniaus jaunimo raiška : socialinės tapatybės paieškos / Inga Vyšniauskienė. Kalbotyra. 2012, t. 64(3), p. 140-157.
• Retrospektyvus Lietuvos sakytinės žiniasklaidos tekstynas : rengimo metodologija ir patirtis / Laima Nevinskaitė. Taikomoji kalbotyra. 2013, 2 1 html.
• Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas ‒ natūralios vartosenos tyrimų šaltinis / Laura Kamandulytė-Merfeldienė. Taikomoji kalbotyra. 2017, 9, p. 176-198.
• Stilistika / Kazimieras Župerka. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2012. 113 p.
• Vilnius adolescents’ social order: an outsider’s look inside : an ethnographic and sociolinguistic study of social sategories and stylistic practices among Vilnius adolescents : disertacija / Aurelija Čekuolytė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2017. 251 p.