Santuokos, ištuokos, santuokinis statusas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Santuokos, ištuokos, santuokinis statusas
Alternative Title:
Marriages, Divorces, and the Marital Status
In the Book:
Subject Category:
Summary / Abstract:

LT2001 m. gyventojų surašymas leido atskleisti, kad santuokinė elgsena ženkliai skiriasi pagal kartas. Įvairių kartų (gimusių 1920-1975 m.) santuokinės elgsenos trajektorijas galima suskirstyti į tris modelius: deformuotos santuokinės elgsenos, santuokų “jaunėjimo” ir santuokų “senėjimo”. Vyriausioms kartoms, dėl karo ir pirmųjų pokario metų neramumų būdingas deformuotos santuokinės elgsenos modelis: atidėta santuokinė elgsena, ypač vyrų, ir gana ženkli niekada nebuvusių santuokoje moterų dalis. Ketvirto, penko, šešto ir net septinto dešimto pradžioje gimusios kartos yra “paženklintos” santuokų “jaunėjimo” žyme – vedybos “jaunėjo” su kiekviena jaunesne karta. Tačiau nuo septinto dešimtmečio viduryje gimusios kartos santuokos pradeda “senėti. Tai kartos, kurios su pastaraisiais pokyčiais santuokas pradėjo atidėti vyresniam amžiui. Dideli skirtumai tarp vyrų ir moterų santuokinio statuso: tarp vyrų gerokai daugiau vedusių ir niekada nebuvusių santuokoje ir mažiau išsituokusių bei ženkliai mažiau našlių, nei tarp moterų. Populiacijos sudėtis pagal santuokinį statusą ypač nepalanki kaime: čia tarp moterų ypač didelė dalis našlių, o tarp vyrų - didelė dalis niekada negyvenusių santuokoje. Santuokinio statuso požiūriu labiausiai palankioje situacijoje yra vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą (vedusių dalis didžiausia), ir labiausiai nesėkmingoje - vyrai, turintys žemesnį nei vidurinį išsilavinimą. Moterų santuokinio statuso skirtumai pagal išsilavinimą nėra dideli: kiek didesnė dalis niekada nebuvusių santuokoje tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Santuoka; Ištuoka; Santuokinis statusas; Kohortų analizė; Marriage; Divorce; Marital status; Cohort analysis.

ENThe population census of 2001 revealed that marital behaviour differs significantly across generations. The trajectories of the marital behaviour of various generations (born in 1920-1975) may be classified into three models: deformed marital behaviour, early marriages, and late marriages. The model of deformed marital behaviour was typical to the oldest generations due to the war and the turbulence of the post-war years: delayed marital behaviour, especially among men, and a fairly large proportion of women who never married. The generations born in the 1940s, the 1950s, 1960s and even the early 1970s typically had early marriages – marriages took place earlier and earlier with each younger generation. The generations born after mid-1970s began to have late marriages. Significant differences are found between the marital status of men and women: among men there are more of those who married and never married, fewer of those who divorced, and significantly fewer widowers, than among women. The composition of the population by marital status is especially unfavourable in rural areas: a particular large proportion of women are widows and a large proportion of men have never been married. In terms of marital status, men with higher education are in the most favourable situation (the proportion of the married is the largest), while men without secondary education are in the least favourable situation. The differences in the marital status of women by education are not significant, except that a slightly larger proportion of women with higher education have never been married.

ISBN:
9955588934
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/9893
Updated:
2013-04-28 17:02:53
Metrics:
Views: 61
Export: