Laisvės atėmimo bausmės konstravimo prielaidos Lietuvoje kritinės kriminologijos požiūriu: įkalinimo tikslų analizė

LTPasaulyje ir Lietuvoje deklaruojami laisvės atėmimo bausmės tikslai yra apsaugoti visuomenę nuo nusikaltimų ir sumažinti recidyvą; pripažįstama, kad šie tikslai gali būti pasiekti tik tuomet, jeigu laisvės atėmimo laikotarpis yra skiriamas kalinio laipsniškam grąžinimui į visuomenę (UNODC 2015). Vis dėlto naujausiuose Lietuvos strateginiuose dokumentuose pažymima, kad bausmių vykdymo sistema neskatina nuteistųjų keisti kriminalinio pobūdžio įpročių, nuteistųjų resocializacija yra fragmentuota ir tai, kad įkalinimo įstaigų darbuotojai atlieka nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, o ne resocializaciją ir socialinės pagalbos teikimą (LR Vyriausybė 2021b). Straipsnyje remiantis socialinio konstrukcionizmo tradicijos (Berger, Luckmann 1999) ir kritinės kriminologijos (Christie 1999; Hulsman 1997; Quinney 2004; Mathiesen 2006) idėjomis nagrinėjami laisvės atėmimo bausmės tikslai Lietuvos bausmių vykdymo sistemos pertvarkos kontekste ir nurodomos galimos deklaruojamų įkalinimo tikslų įgyvendinimo problemos. Dokumentų analizė parodė, kad įkalinimo problemų iškėlimas ir įvardijimas yra sąlygotas įsipareigojimų tarptautinėms organizacijoms ir projektams bei Lietuvos politinės darbotvarkės tikslų kaskadavimo. Lietuvoje laisvės atėmimo tikslai išlieka gana bendri ir instrumentiški, siekiantys pateisinti esamas arba numatytas reformos priemones, o iš pataisos įstaigų veiklos reikalaujama ilgalaikio teigiamo poveikio asmeniui ir kiekybinių rodiklių įgyvendinimo. Daroma prielaida, kad resocializacijos ir socialinės integracijos idėjos, kaip pagrindinis deklaruojamas laisvės atėmimo bausmės tikslas, yra „įkalintos“ politiniame diskurse, stokojančiame kritinės analizės ir nesuteikiančiame daug šansų sėkmei. Pagrindiniai žodžiai: laisvės atėmimo bausmė, socialinio konstrukcionizmo tradicija, kritinė kriminologija, Lietuvos prevencinė sistema. [Iš leidinio]

ENThe declared aims of custodial sentencing worldwide and in Lithuania are to protect society from crime and reduce recidivism; it is agreed that these aims can be achieved only when the duration of imprisonment is devoted to the prisoner’s gradual return to society (UNODC 2015). However, the newest Lithuanian strategic documents note that the sentencing system does not promote the change of prisoners’ criminal habits, offender resocialization is fragmented, and prison staff carries out offender protection and surveillance, not resocialization and social help (LR Vyriausybė 2021b). By building upon the ideas of social constructionism tradition (Berger and Luckmann 1999) and critical criminology (Christie 1999; Hulsman 1997; Quinney 2004; Mathiesen 2006), this paper analyzes the aims of custodial sentencing in the context of Lithuanian penal system’s reform and specifies possible implementational problems of declared aims of imprisonment. Document analysis showed that the raising and naming of imprisonment problems are conditioned by the commitment to international organizations and projects, as well as the cascading aims of the Lithuanian political agenda. In Lithuania, the purposes of custodial sentencing continue to be relatively general and instrumental. They are used to justify current and future means of reform while it is expected of correctional facilities to provide long-term positive influences on a person and fulfill quantitative indicators. We presume that resocialization and social integration ideas, as the main declared aim of custodial sentencing, are “imprisoned” in political discourse, which lacks critical analysis and does not provide much chance for success. Keywords: custodial sentence, social constructionism, critical criminology, Lithuanian penitentiary system. [From the publication]

• Baudžiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje / Gintaras Švedas. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2006. 264 p.
• Bausmių vykdymo teisė : bendroji dalis / Gintaras Švedas. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2003. 288 p.
• Įkalinimas Lietuvoje : praktika ir prasmė / Gintautas Sakalauskas. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2007, Nr. 2 (20), p. 122-134.
• Įkalinimo įstaigų privatizavimas : užsienio šalių patirtis ir perspektyvos Lietuvoje / Simonas Nikartas, Gintautas Sakalauskas, Sonata Mališauskaitė-Simanaitienė. Teisės problemos. 2008, Nr. 3 (61), p. 51-82.
• Įkalinimo tikslų labirintuose / Gintautas Sakalauskas. Bausmių vykdymo sistemos teisinis reguliavimas ir perspektyvos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: Vaibra, 2010. P. 133-153.
• Įkalintų asmenų resocializacijos galimybės kolektyvinio kalinimo ir kalėjimo subkultūros sąlygomis / Rūta Vaičiūnienė. Bausmių taikymo ir vykdymo tarptautinis palyginimas, tendencijos ir perspektyvos Lietuvoje. Vilnius: Žara, 2017. P. 181-204.
• Kalinimo sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos / Gintautas Sakalauskas. Teisės problemos. 2015, Nr. 2 (88), p. 5-53.
• Kalinimo sąlygos ir kalinių socialinės integracijos prielaidos / Gintautas Sakalauskas, Liubovė Jarutienė, Vaidas Kalpokas, Rūta Vaičiūnienė. Vilnius : Lietuvos teisės institutas, 2020. 516 p.
• Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė Lietuvoje (I): refleksija žmogaus teisių standartų kontekste / Simonas Nikartas, Algimantas Čepas. Teisės problemos. 2014, Nr. 2 (84) p. 5-25.
• Laisvės atėmimo vietose taikomų socialinės reabilitacijos priemonių sistemos analizė, probleminiai taikymo aspektai / Rūta Vaičiūnienė, Vaidas Viršilas. Vilnius : Lietuvos teisės institutas, 2017. 1 pdf (62 p.).
• Resocializacijos įgyvendinimo problemos ir galimybės Lietuvos kalėjimuose / Jolanta Aleknevičienė, Ignė Kalinauskaitė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2023, Nr. 26, p. 88-104.