LTAndriaus Sniadeckio portretai išsiskleidžia kaip kelis amžius puoselėta jo atminimo tradicija. Mokslininko ir visuomenės veikėjo portretai imami kurti jau XIX a. pradžioje. Kaip ir kitų Imperatoriškojo Vilniaus universiteto mokslininkų, taip ir Sniadeckio atvaizdai mums pažįstami daugiau kaip pavieniai kūriniai ir mažiau kaip visumos išraiška. Sniadeckio por tretų kūrėjus galima sieti su Universitete 1797 m. įsteigta Piešimo ir tapybos, 1803 m. įsteigta Skulptūros ir po dvejų metų – Raižybos katedromis, jose dirbusiais dėstytojais ir studentais. Daugelis jų buvo išugdyti Piešimo ir tapybos katedros vadovo profesoriaus Jono Rustemo (Jan Rustem, 1762–1835). Šių dailininkų kūryboje išryškėjo kamerinis portretas. Nedidelio formato ir neretai sąlygišku fonu išsiskiriančiuose atvaizduose dėmesys neretai būdavo sutelktas į asmenybę, portretuojamojo būseną ir jo profesiją, atspindėjusią nuopelnus kultūrai ir mokslui. [Iš straipsnio, p. 33]
ENThe portrait of Jędrzej Śniadecki unfolds as a tradition of his memory cherished for several centuries. Portraits of the scientist and a public figure have been created since early 1800s. Images of Śniadecki, just as images of other scientists of Imperial Vilnius University,1 still known to us as individual works, are discussed in this research paper as a whole. The crea tors of Śniadecki portraits can be associated with the Drawing and Painting Department, established at the university in 1797, the Sculpture Department, established in 1803, and the Engraving Department, established two years later, as well with its teachers and students. Many of them were tutored by Professor Jan Rustem (1762–1835), Head of the Department of Drawing and Painting.2 A chamber portrait emerged among other works of these artists. In these images the focus often was on the personality, the state of the person being por trayed and his profession, which reflected his merits in the areas of culture and science.3. [Extract, p. 53]