LTPakankamo lygio ar didesnis fizinis aktyvumas gali sumažinti depresijos riziką iki 45 %, todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) publikavo globaliai pritaikomas, skirtas psichikos sveikatos sutrikimų atsiradimo rizikai mažinti, fizinio aktyvumo rekomendacijas. Vis dėlto, kitaip nei kitų studijų programų studentai, medicinos ir sveikatos mokslų studentams būdinga didesnė nerimo ir depresijos simptomatika, o fizinio aktyvumo kaip prevencinės priemonės veiksmingumas studentų psichologinei gerovei vertinamas nevienareikšmiškai. Tyrimo tikslas – įvertinti sąsajas tarp Lietuvos medicinos ir sveikatos mokslų studentų fizinio aktyvumo įpročių ir nerimo bei depresijos simptomatikos. 2020 m. Vilniaus universitete, taikant anoniminės apklausos metodą, atliktas vienmomenčio skerspjūvio tyrimas, kurio metu ištirti 174 medicinos ir sveikatos mokslų studentai. Tyrimo rezultatai parodė, kad nepakankamo fizinio aktyvumo grupę reprezentuoja 51,7 % studentų. Beveik kas trečiam tiriamajam nustatytas nerimo sutrikimas, o 4,6 % studentų – depresijos atvejis. Daugianarė logistinė regresinė tyrimo duomenų analizė nepaaiškino sąsajų tarp studentų fizinio aktyvumo ir psichikos sutrikimų simptomų. Tyrimo duomenimis, nenustatytas teigiamas pakankamo ir (arba) didesnio bendro fizinio aktyvumo (galimybių santykis (GS) 0,9; p = 0,914 ir GS 0,7; p = 0,695), įskaitant fizinį aktyvo lygį darbe (GS 2,8; p = 0,201 ir GS 5,4; p = 0,127), sportinėje veikloje (GS 0,8; p = 0,711 ir GS 1; p = 0,963) ar laisvalaikio metu (GS 0,7; p = 0,37 ir GS 0,6; p = 0,541), veiksmingumas mažinant Lietuvos medicinos ir sveikatos mokslų studentų nerimo ir depresijos simptomus. Raktažodžiai: medicinos ir sveikatos mokslai, studentai, psichikos sveikata, nerimas, depresija, fizinio aktyvumo įpročiai. [Iš leidinio]
ENCurrently, the global physical activity guidelines are based on reducing the risk for mental disorders. More physical activity can decrease the risk for depression by up to 45%. Nevertheless, students of medicine and health sciences are more likely to develop a depression or an anxiety disorder and there is inconsistent evidence regarding the association between self-reported physical activity levels and depressive symptoms in adults. The objective of this study was to evaluate the correlates of anxiety, depression and habitual physical activity in medicine and health sciences students. A questionnaire survey method was employed to carry out this research in March 2020. In all, students (n = 174) of medicine and health sciences of Vilnius University were investigated. Based on present study data, 51.7% of the subjects did not get enough regular physical activity in Lithuania. Almost every third student was diagnosed with case-level anxiety and 4.6% of persons were found with case-level depression. The association between the habitual physical activity and anxiety disorder and/or depression prevalence in medicine and health students could not be explained by the total physical activity score (Adjusted odds ratio (AOR) 0.9; p = 0.914 and AOR 0.7; p = 0.695) or the separate scores of the components such as work index (AOR 2.8; p = 0.201 and AOR 5.4; p = 0.127), sport index (AOR 0.8; p = 0.711 and AOR 1; p = 0.963), leisure-time index of physical activity (AOR 0.7; p = 0.37 and AOR 0.6; p = 0.541). Keywords: medicine and health sciences, students, mental health, anxiety, depression, habitual physical activity. [From the publication]