Mokinių fizinis aktyvumas ir emocinė būsena COVID-19 viruso pandemijos laikotarpiu

LTŠiuolaikiniame pasaulyje fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių faktorių mūsų gyvenime. 2019 m. prasidėjęs COVID-19 virusas ir jo paplitimas visame pasaulyje labai stipriai paveikė žmonių tiek fizinį, tiek emocinį gyvenimą. Šiame tyrime analizuojamas mokinių fizinis aktyvumas ir emocinė būsena iki ir prasidėjus karantinui. Tyrimo metodika ir organizavimas. Buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 221 respondentas, atsakydamas į klausimus apie fizinį aktyvumą iki ir per COVID-19 bei kaip keitėsi jų emocijos. Mokiniams pateiktos anketinės apklausos klausimyną sudarė 5 dalys: sociodemografiniai duomenys, klausimai apie fizinio ugdymo pamokas iki karantino ir per karantiną, mokinių fizinis aktyvumas (remiantis G. Petronytės (2009) metodika) ir paskutinė anketos dalis buvo skirta mokinių emocinei būsenai įvertinti (remiantis SLURŠ programa (2016) bei K. Šmigelsko ir kt. (2019) tyrimu). Gauti duomenys buvo apdoroti statistinės analizės būdu, patikimumas skaičiuojamas pasitelkiant Chi kvadrato (χ2) kriterijų, kur patikimumo lygis: p <0,05 – patikima, p >0,05 – nepatikima.Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad iki prasidedant COVID-19 pandemijai, mokiniai buvo aktyvesni, vaikinai buvo aktyvesni už merginas. Didžioji dalis apklaustųjų 14–16 m. amžiaus ir 17–19 m. amžiaus mokiniai prieš karantiną jautėsi energingesni. Fiziškai aktyvesni mokėsi geriau nei pasyvesni. COVID-19 pandemijos metu mokinių FA smarkiai sumažėjo ir nepakankamai fiziškai aktyvios buvo 64,2 % merginų ir 39,6 % vaikinų (p <0,05), ir priešingai, mokiniai daugiau laiko praleido prie kompiuterio. Prasidėjus karantinui dauguma 17–19 m. amžiaus jaunuolių pasijuto ramesni, o 14–16 m. jautė ramybę iki karantino ir jam prasidėjus. Prasidėjus karantinui daugumos merginų emocinė būsena pablogėjo, jos tapo liūdnesnės, jautė didesnį nerimą, o vaikinai karantino laikotarpiu tapo piktesni ir taip pat liūdni. Raktiniai žodžiai: mokiniai, fizinis aktyvumas, mokymosi pasiekimai, emocinė būsena, COVID-19. [Iš leidinio]

ENWith the onset of the COVID-19 pandemic, one of the most vulnerable groups is young people (JTBA, 2020). The COVID-19 pandemic disproportionately affects young people, who’s health and well-being, including lost opportunities for education, volunteering and learning are adversely affected (European Parliament, 2021). This period reduced student’s physical activity even more. This study analyzes students’ physical activity and emotional state before and after quarantine. Material & Methods. 221 students filled in a questionnaire that has had 5 parts: sociodemographic data, students’ physical activity before COVID-19 and in the period of lock down, questions related to Physical Education classes during lock down assessment (Petronytė, 2009) and the last part of questionnaire was devoted to assess the emotional state of students (based on the SLURŠ program, 2016; Šmigelskis et al. (2019). The obtained data was processed by statistical analysis methods. Pearson correlation coefficient was used to determine the relationships, χ2 (chi-square) criteria were used to compare the data.Research results and conclusions. The study revealed that before COVID-19 pandemic students were more active than when pandemic started, and boys were more active than girls. More active students learned better than more passive ones. During the COVID-19 pandemic, the PA decreased significantly at baseline and (p <0.05), they spent more time at the computer than playing sports or exercising. Majority of respondents aged 14–16 and 17–19 before quarantine felt joyful and energetic. At the start of the quarantine, most 17–19-year-olds felt calmer, while 14–16-year-olds felt calm before and after the quarantine. With the onset of quarantine, the emotional state of most girls deteriorated, they became sadder, feeling more anxious, while the boys became angrier and also sad during the quarantine period. Keywords: students, physical activity, achievements in studying, mental health. [From the publication]

• Is digitalization for everybody? Perspectives and obstacles to digital inclusion in Lithuania / Ramunė Kasperė & Jolita Horbačauskienė. From digital divide to digital inclusion: challenges, perspectives and trends in the development of digital competences / Łukasz Tomczyk, Francisco D. Guillén-Gámez, Julio Ruiz-Palmero, Akhmad Habibi, editors. Singapore: Springer, 2023. P. 309-328.
• Results from Lithuania’s 2018 report card on physical activity for children and youth / Saulius Sukys, Arunas Emeljanovas, Rita Gruodyte-Raciene, Brigita Mieziene, Laima Trinkuniene, Renata Rutkauskaite, Mark Tremblay. International journal of environmental research and public health. 2019, 16, 23, 1 pdf (15 p.).