LTDarbo tikslas – nustatyti grupinių ir individualių fizinių veiklų poveikį pradinių klasių mokinių socializacijai. Tyrimo organizavimas ir metodai. Tyrime dalyvavo 48 pradinių klasių mokiniai – nuo 1 iki 4 klasės (7–10 m.). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją (n = 24) ir kontrolinę (n = 24). Tiriamajai grupei buvo taikomi edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai, o kontrolinei grupei – įprastinės fizinės veiklos pratimai. Abiem grupėms užsiėmimai vyko po du kartus per savaitę po 45 min. Testavimas buvo vykdomas dviem etapais – prieš ir po intervencijos – vienoje Kauno miesto progimnazijų. Tyrime taikyti metodai: elgesiui, emocijų raiškai ir bendravimui su bendraamžiais nustatyti – Galių ir sunkumų klausimynas; įtampos lygiui veiklos metu įvertinti – „VERIM Lab Pro“ biogrįžtamojo ryšio metodas; pasitenkinimas fizine veikla vertinamas pagal Fizinio aktyvumo malonumo skalę; fizinės veiklos raiška buvo vertinama „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimu – HBSC“ (metodologijos ištrauka apie fizinį aktyvumą laisvalaikio metu). Duomenų apdorojimui buvo naudojamas statistinės duomenų analizės paketas SPSS for Windows 23.0. Rezultatai. Tiriamojoje grupėje taikyti edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai turėjo teigiamą poveikį mokinių elgesiui (p = 0,001), santykiams su bendraamžiais (p = 0,01), bendriems sunkumams (p = 0,001), sumažino hiperaktyvumą (p = 0,01). Sumažėjo mokinių patiriama įtampa veiklų metu tiriamojoje grupėje mažiausio (p = 0,021) ir didžiausio (p = 0,037) intensyvumo veiklose. Statistiškai reikšmingo poveikio mokinių patiriamai įtampai neturėjo kontrolinėje grupėje taikyti įprastinės fizinės veiklos pratimai.Tiriamojoje grupėje taikomi pratimai turėjo teigiamą poveikį mokinių pasitenkinimui fizine veikla (p = 0,001), padažnėjo fiziškai aktyvaus laisvalaikio leidimas (p = 0,001) ir pailgėjo trukmė (p = 0,004). Kontrolinėje grupėje nenustatytas reikšmingas poveikis pasitenkinimui taikoma veikla, tačiau statistiškai reikšmingai pakito fiziškai aktyvaus laisvalaikio dažnumas (p = 0,001) ir trukmė (p = 0,020). Išvados. Neformaliojo ugdymo metu taikyti edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai labiau sumažino mokinių elgesio problemas, hiperaktyvumą ir bendrus sunkumus negu neformaliojo ugdymo metu taikytos įprastinės fizinės veiklos. Pradinių klasių mokiniams popamokinės veiklos metu taikytos edukacinės fizinės veiklos labiau sumažino patiriamą įtampą mažiausio intensyvumo veiklos metu, lyginant su popamokinėmis įprastinėmis fizinėmis veiklomis. Nustatytas didesnis poveikis mokinių pasitenkinimui fizine veikla ir fizinio aktyvumo padidėjimui po edukacinių fizinių žaidimų ir pratimų intervencijos, lyginant su įprastine fizine veikla. Raktažodžiai: pradinių klasių mokiniai, socializacija, fizinė veikla, edukacija, aktyvieji žaidimai. [Iš leidinio]
ENThe aim of research work: To identify the impact of group and individual physical activities on the socializations of primary school students. Materials and methods: The research involved 48 primary school students, grades from 1 to 4 (7–10-yearold). Subjects were divided into two groups: research group (n = 24) and control group (n = 24). The research group experienced educational physical games and exercises routine and the control group underwent ordinary physical activities. Both groups’ classes were held twice a week, for 45 minutes. The research had two stages: before and after the intervention. The study was carried out in one of the city of Kaunas progymnasiums. Methods used in the study: for the behavior, expression of emotions and communication with peers – SDQ (Strengths and Difficulties Questionnaire); to evaluate stress levels during activity – VERIM Lab Pro, biofeedback; evaluation of physical activity’s satisfaction – Health Assessment Survey; the expression of physical activity was assessed using Health Behavior in School-aged Children study – HBSC (summary of methodology on leisure-time physical activity). The statistical data analysis package SPSS for Windows 23.0 was used for data processing. Results: The educational physical exercises and games intervention for the research group had a positive impact for students‘ behavior (p = 0.001), hyperactivity (p = 0.01), communication with peers (p = 0.01) and general difficulties (p = 0.001). In the research group stress levels during physical activities decreased, in smallest (p = 0.021) and biggest (p = 0.037) intensity of activity’s.The activities applied in the control group did not have a statistically significant impact on the students’ stress levels. In the research group physical activity’s satisfaction level (p = 0.001), physical activity’s frequency on leisure-time (p = 0.001) and duration (p = 0.004) have increased. The control group did not determine a significant impact on the satisfaction of the peculiar activities, though statistically significant the frequency (p = 0.001) and duration (p = 0.020) of physical activity on leisure-time changed. Conclusion. The research determined that educational physical exercises and games have higher impact on the reduction of students’ behavior problems, hyperactivity and general students difficulties, compared to ordinary activities. Educational physical activities have greater impact on primary school students’ stress level during physical activity’s 4th phase, compared to ordinary activities. Higher impact on students’ satisfaction by physical activity and an increase in frequency of physical activity level were determined after the intervention of educational physical games and exercises, compared to ordinary activities. Keywords: primary school students, socialization, physical activity, education, active games. [From the publication]