Tradicijos ir sakraliosios žinijos atgaivinimas XX a. Vakaruose modernizmo ideologijos slinkčių akivaizdoje

LTStraipsnis skirtas tradicijos ir sakraliosios žinijos idėjų atgaivinimo problematikai XX a. Vakarų kultūros ir mąstymo tradicijoje. Joje šis siekis ryškėja dar XIX a. antroje pusėje, sulig sparčia technine revoliucija, religijos krize, vulgaraus materializmo įsigalėjimu ir dvasinio matmens nuskurdimu. Dėsningas atsakas į šią krizinę situaciją buvo įvairiose humanistikos srityse plačiai išsiskleidusi XIX–XX a. intelektualinė srovė – tradicionalizmas. Straipsnyje glaustai aptariamos sociokultūrinės tradicionalizmo ištakos, pagrindiniai pasaulėžiūriniai ir idėjiniai principai bei iškiliausių šio sąjūdžio asmenybių René Guénono, Frithjofo Schuono, Seyyedo Hosseino Nasro ir lietuvių mąstytojo Algio Uždavinio tradicionalistinės nuostatos, nūdienos pasaulyje įgaunančios ypatingą aktualumą. Tradicionalistų sąjūdyje iškilusių įtakingiausių mąstytojų idėjų ir konceptų gvildenimas šiandien išnyra daugelyje solidžių kultūrologijos, estetikos, menotyros, ezoterizmo bei religijotyros leidinių. Kita vertus, sparčiai aktualėjanti antropoceno, antropodicėjos problematika, aštrėjanti sacrum ir profanum konfrontacija, totalinė kultūros bei socialinio gyvenimo sričių komercializacija liudija, kad tradicionalistų siūlyti žmonijos gelbėjimosi iš pasaulio desakralizacijos bei ekologinės krizės būdai taip ir liko akademinio mokslo paraštėse. Atogrąža į esmines šio sąjūdžio atstovų idėjas, jas veikusių kultūrinių ir civilizacinių kontekstų permąstymas bei darsyk suaktualintas transcendentinio matmens nyksmo sukeltas chaosas – tai dar vienas mėginimas naujai pervertinti tradicionalistų idėjinį palikimą ir ezoterinio dėmens svarbą. Esminiai žodžiai: tradicionalizmas, tradicionalistų sąjūdis, komparatyvistinė kultūrologija ir filosofija, sakralioji tradicija, René Guénonas, Frithjofas Schuonas, Seyyedas Hosseinas Nasras, Algis Uždavinys. [Iš leidinio]

ENThe need to revitalise tradition and sacred knowledge became evident in the second half of the 19th century, with the rapid technogenic revolution, the crisis of religion, the totalitarian suppression of cultural symbols and the impoverishment of the spiritual dimension. The most prominent response to this crisis was the intellectual Traditionalist movement, beginning in the 19th century and continuing to the present. This article will discuss the origins, basic principles and most prominent personalities of Traditionalism, including Algis Uždavinys, well known in Lithuanian and global academic contexts, whose ideas, permeated by a traditionalist worldview, are of particular relevance in today’s world. Although not a single solid publication in cultural studies, aesthetics, art history, esotericism or religious studies is without the names of scholars, art historians and erudites who were active in the Traditionalist movement, Anthropocene, Anthropodicy and the victory of sacrum over profanum are proving the fact that the Traditionalists’ proposed ways of saving mankind from the desacralization of modernity have remained on the academic margins. Reflection on the fundamental ideas of the movement, rethinking the influence of cultural and civilisational contexts and reactualization of the chaos caused by the loss of the transcendental dimension, is yet another attempt to re-evaluate the Traditionalists’ ideological heritage and the importance of the esoteric dimension. Keywords: Traditionalism, Traditionalist movement, Comparative Cultural Studies and Philosophy, Sacred Tradition, René Guénon, Frithjof Schuon, Seyyed Hossein Nasr, Algis Uždavinys. [From the publication]