LTSkaitmeniniame amžiuje, kupiname begalinio technologijų atsinaujinimo, visavaldžių medijų dominavimo ir kasdienybės kaip realybės, daugiau kaip penkias dešimtis tolygiai ir vis labiau sąlygojamos reginių (spektaklio) visuomenės (Guy Debord), svarbu keisti ir naujinti kultūros studijas, pasitelkus dabarties požiūrius, metodologiją ir teoriją, kaip ir vizijose skendintį pasaulį pripildyti šimtmečius puoselėtų tradicijų ir patirčių tartum iš naujo. Išmanioji galia, tapusi tam tikra kultūros varomąja galia, transformavosi susijungus minkštajai, apimančiai šalies kultūrą, politinius idealus ir politikos patrauklumą (Joseph S. Nye), ir kietajai (hard) galioms, kaip tam tikra kombinacija, kuri konstruoja strategiją, padedančią valstybei didinti savo galias (Christian Whiton), taip pat ir siekiant plėtoti pozityvią kultūrų ir paveldo komunikaciją. Nematerialusis paveldas, kaip tradicijų tąsa ir gyvybingumas, suponuoja kultūrinio atgimimo galimybę, pripildant nacionalinį vertybinį fondą – šimtmečius gyvavusių ir šiandien tebepuoselėjamų žinių, tradicijų ir papročių, taip pat formuojant unikalias kultūrines vertes (E. Wanda George) amatų, menų, paveldo pažinimo, mokymosi, vartojimo ir kultūrinio paveldo turizmo perspektyvoje. Esminiai žodžiai: nepaprastumas; kodas; medijos; kasdienybė; komunikacija. [Iš leidinio]
ENIn the digital age, full of endless technological renewal, the dominance of omnipotent media and everyday life as a reality, more than fifty evenly and increasingly conditioned by the society of the spectacle (Guy Debord). From this point of view, it is important to change and innovate with the intelligent powers of culture and heritage a world drowning in visions to fill the world with centuries of cherished traditions and experiences as if. Intelligent power, which has become a kind of cultural driver, has been transformed by a combination of soft, embracing the country’s culture, political ideals, and political attractiveness (Joseph S. Nye) and hard power as a combination that constructs a strategy to help the state increase its power (Christian Whiton), as well as to develop positive intercultural and heritage communication. Intangible heritage, as a continuation and vitality of traditions, presupposes the possibility of cultural revival by filling the national value fund – knowledge, traditions and customs that have existed for centuries and are still cultivated today, as well as unique cultural values (E. Wanda George) in the perspective of craft, arts, heritage, consumer and cultural heritage tourism. Keywords: extraordinariness; code; the media; everyday life; communication. [From the publication]