Vytautas Kavolis ir Herbertas Marcuse’ė: mitologijos interpretavimo prieštaros

LTStraipsnyje lyginami Amerikos lietuvių sociologo Vytauto Kavolio ir Frankfurto mokyklos atstovo Herberto Marcuseʼės požiūriai į Prometėjo, Narcizo ir Šėtono mitus. Įrodinėjama, kad šie požiūriai plėtojami radikaliai priešingomis kryptimis. Jei Marcuseʼi Prometėjas yra žmogaus pavergimo ir išnaudojimo, kuriuos sąlygoja šiuolaikinio gamybinio aparato plėtra, simbolis, tai Kavoliui – užuojautos įkvėpto maišto prieš aukščiausiąją valdžią įsikūnijimas. Frankfurto mokyklos atstovui Narcizas simbolizuoja žmogaus nesusitaikymą (maištą) su šiuolaikinio gamybinio aparato reikalavimais ir tolimoje ateityje įvyksiantį nusikratymą šių reikalavimų ir visiškai laisvos ir nerepresyvios visuomenės susikūrimą. O, žvelgiant iš Kavolio požiūrio taško, markuziškas Narcizas yra ne kas kita kaip užsimaskavęs Šėtonas. Jis, kaip ir Šėtonas, maištauja ne užjausdamas kitus, bet vardan savęs ir savo nepatenkintų emocinių poreikių. Be to, straipsnyje aiškinamasi, kokios priežastys lėmė minėtus požiūrių skirtumus. Esminiai žodžiai: Vytautas Kavolis, Herbertas Marcuseʼė, socialinė-psichologinė mitologijos interpretacija, politinė mitologija. [Iš leidinio]

ENIn the paper, Lithuanian American sociologist’s Vytautas Kavolis’ approach to the myths of Prometheus, Narcissus and Satan is compared with the one of Herbert Marcuse, a member of the Frankfurt school. It is argued that both authors develop their approaches in diametrically opposite directions. If Marcuse treats Prometheus as a symbol of enslavement and exploitation of man caused by development of the modern industrial apparatus, then Kavolis perceives this mythological figure as an embodiment of the rebellion against supreme authority, inspired by compassion. In the eyes of the member of the Frankfurt school, Narcissus is a symbol of man’s non-reconciliation (rebellion) with the demands of the modern production apparatus, the overcoming of these demands in the distant future and the creation of a completely free and non-repressive society. Meanwhile, from Kavolis’ point of view, the Marcusian Narcissus is nothing but a disguised Satan. He, like Satan, rebels not out of compassion for others, but for his own sake and because of his unmet emotional needs. The paper deals with the question, what reasons conditioned the differences in the interpretations of the myths, too. Keywords: Vytautas Kavolis, Herbert Marcuse, social-psychological interpretation of mythology, political mythology. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Sociologija / Sociology