Praeities šeimos: ar XIX amžiaus vidurio Lietuvai buvo būdinga vakarietiška namų ūkio sistema?

LTStraipsnis nagrinėja XIX a. Vilniaus ir Kauno gubernijų šeimų ir namų ūkių tipus. Remiamasi suskaitmeninta archyvine 1847 m. dvarų inventorių informacija. Pasitelkiant istorinėje demografijoje įsitvirtinusią Hammelio ir Lasletto (1974) metodologiją, namų ūkiai klasifikuojami į branduolinius, išplėstinius ir sudėtinius. Remiamasi Hajnalo (1982) teorine prielaida, kad istorinėje Europoje skirtinos vakarietiškos ir rytietiškos namų ūkio sistemos, o vienas iš vakarietiškos namų ūkio sistemos požymių yra branduolinių šeimų dominavimas. Empirinė analizė rodo, kad branduolinės šeimos namų ūkiai lietuviškose gubernijose sudarė apie 40 proc. namų ūkių. Kita vertus, sudėtinės šeimos taip pat nebuvo vyraujančios. Tyrimo išvados papildo Vakarų istorinėje demografijoje plėtojamą idėją, jog vakarinėse carinės Rusijos imperijos teritorijose buvo pereinamoji zona, kuriai būdingi Vakarų ir Šiaurės Europoje paplitę branduoliniai namų ūkiai ir sudėtiniai namų ūkiai, būdingi centrinėms ir rytinėms Rusijos imperijos teritorijoms. Pagrindiniai žodžiai: namų ūkiai, šeimos, XIX a. Lietuva, istorinė demografija. [Iš leidinio]

ENThe paper analyzes family and household types in the mid. 19th century Vilnius and Kaunas gubernijy. The research is based on the large-scale dataset composed of the archival census-like listings of individuals by family units and defined as inventories. The dataset covers the inventories from 1847 and it includes around 20 thousand individuals. Based on the Hammel and Laslett (1974) methodology the research identifies nuclear, extended, and multiple-family households. The research is guided by Hajnal’s (1982) theory on the North-Western and Eastern European household systems. The former could be characterized by the dominance of the nuclear family households. Empirical analysis proves that around 40 percent of all households were nuclear family households. On the other hand, multiple-family households were not dominant. Thus, the main findings corroborate the idea that there was a transitional zone between the Eastern and North-Western household systems in the western part of the tsarist Russian empire. Keywords: households, families, 19th century Lithuania, historical demography. [From the publication]

• Cykle życia jednostki i rodziny: na przykładzie chłopów litewskich w XVII wieku / Jolita Sarcevičienė. Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI-XIX веках : сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8-9 октября 2014 г. / составитель Тамара Байрашаускайте. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. P. 49-66.
• Historical demography in the Baltic States: Lithuania, Latvia, Estonia / Dalia Leinarte, Andrejs Plakans, Toivo U. Raun. Global history of historical demography : half a century of interdisciplinarity / Antoinette Fauve-Chamoux, Ioan Bolovan & Sølvi Sogner (eds). Bern: Peter Lang, 2016. P. 131-156.
• Kaimas ir dvaras Lietuvoje XIX amžiuje / Leonas Mulevičius ; sudarė, įvadą ir santrauką parašė Vytautas Merkys ; rusiškus knygos tekstus į lietuvių kalbą išvertė Tamara Bairašauskaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003. 502 p.
• Kaimo šeima / Angelė Vyšniauskaitė. Lietuvių šeima ir papročiai / Angelė Vyšniauskaitė, Petras Kalnius, Rasa Paukštytė-Šaknienė. Vilnius: Mintis, 2008. P. 123-189.
• The Lithuanian family in its European context, 1800-1914 : marriage, divorce and flexible communities / Dalia Leinarte. Cham : Palgrave Macmillan, 2017. 193 p.