LTPer praėjusius tris dešimtmečius Lietuvos švietimas išgyveno ne vieną struktūrinę reformą. Tarp kitų švietimo pertvarkos tikslų buvo deklaruojamas ir kokybės gerinimas bei didesnio socialinio teisingumo užtikrinimas. Mūsų atlikta analizė parodė, kad, jei struktūrinės reformos nėra vykdomos kaip sudėtinė platesnės sisteminės švietimo reformos dalis, jų įgyvendinimas nelemia geresnės švietimo kokybės ir didesnio socialinio teisingumo. Struktūrinės pertvarkos gali vykti ir vyksta atsietai nuo reformų kitose švietimo srityse, tačiau tokiais atvejais nėra realu joms kelti strateginių švietimo kokybės gerinimo ar socialinio teisingumo tikslų. Struktūrinių reformų paskirtis yra spręsti konkrečius racionalaus išteklių panaudojimo ir efektyvesnio švietimo valdymo uždavinius. Esminiai žodžiai: struktūrinės ir sisteminės švietimo reformos, švietimo kokybė ir socialinis teisingumas, efektyvus švietimo valdymas. [Iš leidinio]
ENDuring the last three decades Lithuania implemented a number of structural reforms in the domains of general secondary and higher education. One of the commonly declared goals while promoting these reforms was improving educational quality and ensuring social justice. Our analysis showed that structural reforms can not achieve these goals unless they are part and parcel of a broader systemic educational reform. Structural reforms can be implemented, and there are numerous examples of such implementation in single segments of the educational system. Without initiating changes in other domains, it’s highly unrealistic to declare success in improving educational quality and ensuring social justice. Structural reforms can solve practical tasks of a more rational usage of resources and effective education management. Keywords: structural and systemic reforms, educational quality and social justice, effective management. [From the publication]