Mūsdienu izolētu lietuvišku izlokšnu archaiskumas un jaunumi
LTIki šių dienų Baltarusijoje išlikusios lietuvių šnektos per beveik pusantro šimto metų trunkančią baltarusių šnektų apsuptį nuolat patiria sudėtingus struktūros pakitimus. Veikiamos baltarusių šnektų įtakos, netenka daugelio esminių bruožų. Čia randasi daug naujovių, o jų plitimą ir įsigalėjimą sunku paaiškinti vien vidine šių šnektų raida. Dėl susiklosčiusių sudėtingų sociolingvistinių aplinkybių izoliuotų šnektų nykimo procesas yra nepaprastai spartus. Tačiau pastaraisiais metais surinkta tarminė medžiaga, jau paskelbtų šiuolaikinių tyrimų duomenys rodo ir tokį faktą, kad kai kurios Lietuvos–Baltarusijos paribio (Varanavo, Gervėčių, Apso apylinkės) lietuvių šnektos yra gerai išsaugojusios pagrindinius savo kalbinės sistemos bruožus. O atsispirdamos jas veikiančių baltarusių šnektų įtakai, išlaikė net pačius archajiškiausius prigimtinius savo raiškos elementus (linksniavimo ir asmenavimo, iš dalies ir leksikos ypatybės), kurių kitose mūsų šnektose Lietuvoje beturimi vos likučiai ar ir visai jau išnykę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Izoliuotos lietuvių šnektos; Kalbos inovacijos; Archaiškos ypatybės; Sociolingvistinė padėtis; Isolated lithuanian dialects; Innovations; Archaic features; Sociolinguistic situation.
ENLithuanian dialects that have survived in isolation to this day in Belarus have been surrounded by Belarusin dialects for over a century and a half and have been continually experiencing complicated structural changes. Under the influence of these Belarusin dialects, some of the Lithuanian dialects have lost important features. There are many innovations, the spread and dominance of which it is hard to explain only in terms of the internal development of these dialects. Due to complicated sociolinguistic circumstances, the process of deterioration of isolated dialects is exceptionally fast. However, dialectal material collected in recent years and data already published from recent research show that some of the dialects from the Lithuania–Belarus border region (Varanavas, Gervėčiai, and Apsas areas) have preserved the principal features of their linguistic system well. Not only have they resisted excessive influence from the surrounding Belarusian dialects, they have even preserved the most archaic native features of expression (declension of nouns, adjectives and pronouns; conjugation of verbs; and to a certain extent – lexicon) that have mostly been lost in other Lithuanian dialects or survive only in partial form.
- Ramaškonių lietuvių sala Baltarusijoje - pereinamoji kalbų zona / Nijolė Tuomienė. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika / sudarė Laima Kalėdienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. P. 788-825, 941-943, 1053-1056.
- Ramaškonių šnektos (i)ē kamieno daiktavardžių kaityba / Nijolė Tuomienė. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 2 / sudarė Saulius Ambrazas, Danguolė Mikulėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. P. 545-556.
- Ramaškonių šnektos ŏ ir (i)ịŏ kamienų daiktavardžių kirčiavimo ypatybės / Nijolė Tuomienė. Baltistica. 2001, t. 36, Nr. 1, p. 103-114.
- Ramaškonių šnektos priebalsinio kamieno daiktavardžio kaityba / Nijolė Tuomienė. Acta linguistica Lithuanica. 2002, t. 47, p. 89-102.
- Ramaškonių šnektos u, iu kamienų daiktavardžių linksniavimas / Nijolė Tuomienė. Paribio tarmių ir kalbų problemos : tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos Europos kalbų metams, pranešimai, Šiauliai, 2001 m. balandžio 27 d. / sudarė Janina Švambarytė. Šiauliai: K.J. Vasiliausko įmonė, 2001. P. 156-169.
- Rinktiniai raštai / Jonas Kazlauskas.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 2 t. (XXIV, 414, 322 p.).
- Rinktiniai straipsniai / Zigmas Zinkevičius. Vilnius : Katalikų akademija ; 2002-2004. 4 t. (645, 623, 758, 469 p.).
- Semantinės raiškos adekvatumo problema / Nijolė Tuomienė. Specialybės kalba: terminija ir studijos / redaktorių kolegija: Gintautas Akelaitis, Angelė Kaulakienė, Irena Smetonienė, Tadas Sudnickas, Vida Žilinskienė, Kazimieras Župerka. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008. P. 92-99.
