Paauglių, išėjusių iš vaikų globos namų į bendruomeninius globos namus, patirtis
LTVaikų globos namų tema yra itin aktuali Lietuvoje. Vaikams, ypač netekusiems tėvų globos, labiausiai reikia išskirtinės apsaugos, jų teisės turi būti ginamos ypač kruopščiai ir atidžiai. Kasmet kuriamos programos, strategijos, priimami įstatymai bei jų pakeitimai, numatantys vaiko globos politikos tobulėjimą bei plėtrą. Didžioji dalis patvirtintų programų bei strategijų numatė vaikų, augančių stacionariose institucijose, skaičiaus mažinimą ir vaiko globos šeimoje bei šeimynose skatinimą. Numatyta, kad iki 2020 m. globos įstaigose vaikų neliks, jie gyvens šeimose, šeimynose, bendruomenėse. Kokia jų patirtis? Ar gyvendami bendruomeniniuose globos namuose jaunuoliai mokosi gyventi mažoje bendruomenėje, pritapti visuomenėje, rūpintis buitimi, planuoti savo išlaidas, prisiimti asmeninę atsakomybę ir savarankiškai priimti sprendimus? Ar taip jaunuoliai jaučiasi labiau pasiruošę savarankiškam gyvenimui ir išmoksta pagrindinių įgūdžių ir vertybių, reikalingų suaugusiojo gyvenime. Remiantis pasirinktų šaltinių analizės ir tyrimo rezultatais, straipsnyje siekiama objektyviai apibūdinti tiriamą reiškinį bei atskleisti paauglių, išėjusių iš vaikų globos namų į bendruomeninius globos namus, socialinės adaptacijos ypatumus. Esminiai žodžiai: socialinis pedagogas, globa, adaptacija, reorganizacija, reforma, pagalba, deinstitucionalizacija. [Iš leidinio]
ENThe topic of foster homes is highly relevant in Lithuania. Children, especially those deprived of parental care, are in greater need of exceptional protection, and their rights need to be protected with rigorous care and attention. Every year programs, strategies, and laws and their amendments are developed, which aim to improve and expand childcare policy. Most of the approved programmes and strategies had foreseen the reduction of the number of children growing up in childcare institutions by promoting their placement in foster homes and families. The intention had been that by 2020 there would be no children remaining in childcare institutions and all would be living in foster homes, families, or community care homes. What has been their experience? Are young people living in community care homes learning to live in a small community, adapt to society, take care of their everyday lives, plan their expenses, take personal responsibility, and make their own decisions? Do they feel that they are more prepared for independent living and have learned the basic skills and values needed in adult life? Based on the results of the analysis of the selected literature sources and the results of the research, the article aims to objectively describe the extent of the impact of the new programmes and strategies, and to reveal the peculiarities of social adaptation of adolescents who have left childcare institutions to live in community care homes. Keywords: social pedagogue, care, adaptation, reorganization, reform, assistance, deinstitutionalization. [From the publication]
- Asmeninių socialinių paslaugų deinstitucionalizacija pokomunistinėje Lietuvoje / Eugenijus Dunajevas. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2012, Nr. 6, p. 45-63.
- Globos įstaigose augančių jaunuolių pasiruošimas savarankiškam gyvenimui / Dalija Snieškienė, Kristina Bumblauskaitė. Specialusis ugdymas. 2005, Nr. 2 (13), p. 111-122.
- Globos namuose gyvenančių vaikų ir paauglių savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas: pasiekimai, sunkumai, sprendimai / Kristina Samašonok. Pedagogika. 2013, 110, p. 103-114.
- Globos namų auklėtinių socialinių įgūdžių ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose / Kristina Samašonok, Vytautas Gudonis. Specialusis ugdymas. 2007, Nr. 1 (16), p. 54-67.
- Lietuvos ir Vengrijos vaikų globos sistemų palyginimas / Dalia Stražinskaitė, Giedrė Kvieskienė. Socialinis ugdymas. 2015, Nr. 1 (40), p. 39-53.
- Ne giminės vaikų globos ugdomosios funkcijos raiška : disertacija / Stražinskaitė, Dalia. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2017. 185 p.
- Paauglių, gyvenančių globos institucijose ir pilnose šeimose, kognityvinių strategijų ir elgesio bei emocinių problemų ypatumai / Kristina Samašonok, Rita Žukauskienė, Vytautas Gudonis. Socialinis darbas. 2006, t. 5, Nr. 2, p. 45-54.
- Pozityvioji socializacija / Giedrė Kvieskienė. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. 184 p.
- Psichikos sveikatos priežiūros deinstitucionalizacija Lietuvoje: minimalūs pokyčiai "maksimalistinėse" organizacijose / Eglė Šumskienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2014, Nr. 8, p. 89-99.
- Stacionarios globos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo teorijos požiūriu / Rasa Genienė, Eglė Šumskienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2016, Nr. 12, p. 74-89.
- Vaikų globos namų deinstitucionalizacija Lietuvoje: ar "vežimas" judės į priekį? / Lijana Gvaldaitė, Sandra Šimkonytė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2016, Nr. 12, p. 55-73.
